Atsakydama į P. Navarro komentarus, A. Merkel pareiškė: „Vokietija visad pasisakė už nepriklausomą ECB politiką, tai šalis, kuri visada ragino Europos centrinį banką vykdyti nepriklausomą politiką, lygai taip, kaip veikė „Bundesbank“ iki euro įvedimo. Būtent todėl mes nedarysime poveikio ECB veiksmams. Ir todėl aš negaliu ir nenoriu keisti situacijos tokios, kokia ji yra“.
Kaip rašo „Bloomberg News“, euras prekiaujamas už „daug mažesnę negu tikroji jo vertė kainą“.
Tie, kurie tvirtina, kad euras yra nuvertintas, dažnai kaltina ECB monetarinę politiką, įskaitant trilijonų eurų vertės aktyvų pirkimus; tokiomis priemonėmis, kaip rašo „Bloomberg“, siekiama paskatinti infliaciją ir plėtrą euro zonos valstybėse, dalis kurių, ypač Graikija, yra ekonomiškai silpnos ir joms būtina pagalba.
ECB, kaip ir Anglijos centrinis bankas bei JAV federalinis atsargų bankas, yra nepriklausomas.
Dėl žemo valiutos kurso prekės tampa pigesnės parduodant jas užsienio rinkose.
JAV nuolat tvirtina Kinijai, esą jos valiuta per daug nuvertinta, ir tai teikia jos produkcijai pirmenybę pasaulinėse rinkose.
Vokietija, kuri yra didžiausia 19-os šalių bloko ekonomika, skiriasi nuo daugumos kitų bloko valstybių tuo, kad ji parduoda daugiau prekių į užsienio rinkas nei importuoja, taip suformuodama didelį prekybos perteklių.
Kaip rodo oficialūs „Destatis“ duomenys, 2016 m. lapkritį Vokietija eksportavo prekių už 108,5 mlrd. eurų, o importavo – už 85,8 mlrd. eurų, – tai didžiausi mėnesiniai tiek eksporto, tiek importo rodikliai, kokie kada buvo užregistruoti.
