Verslo valdymo konsultacijas teikiančios „VV Consulting Group“ direktorius Saulius Patašius DELFI sakė, kad jei labdaringa organizacija nėra kažkam naudinga, tai ji pinigų iš nieko niekada ir negaus.
„Galvojate, kad labdaringa organizacija augina mandarinus? Ir tuos mandarinus dalina? Tai yra lygiai taip pat pelno siekianti organizacija. Tik klausimas, kur ji tą pelną panaudoja“, – kalbėjo jis.
Ryšių su visuomene specialistas, bendrovės „Nova Media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas sakė, kad dabar pagrindinis klausimas, kuris lems tai, ką A. Guoga darys su labdaros fondu, yra – ar jis trauksis iš politikos.
„Tai, kad jis traukiasi iš Liberalų sąjūdžio yra vienas dalykas, kitas dalykas – ar jis trauksis iš politikos. Čia ir spręsis visas tas reikalas. Kitu atveju perdavinėti kažkam verslų turbūt nebūtų reikalo“, – komentavo jis.
A. Katauskas pažymėjo, kad iš komunikacinės pusės, turto perdavimas labdarai yra akivaizdus politiko žingsnis, bandant pasakyti, kad jis neturi jokių verslo interesų ir ne jų vedamas eina į politiką.
„Kad jis turi politinių ambicijų, turbūt, akivaizdu. Po kažkiek laiko, nusiraminęs, jis paskelbs kažkokius savo planus“, – svarstė pašnekovas.
Jau pasirašė sutartį
Dar prieš paskelbdamas apie pasitraukimą iš Liberalų sąjūdžio, A. Guoga pranešė, kad jau pasirašė sutartį, kuria 20 mln. eurų vertės savo turto Lietuvoje perleido labdaros fondui.
Apie tokius savo ketinimus jis kalbėjo ir pirmadienį.
„Pastarųjų dienų įvykiai paskatino mane imtis to, kam jau kuris laikas ruošiausi. Kaip įmanoma greičiau atsisakysiu Lietuvoje turimų verslų. Gautas lėšas skirsiu Lietuvai ir jos ateitį norintiems bei galintiems kurti žmonėms. Didelę dalį jau nusprendžiau skirti Vilniaus Universiteto studentų investiciniam fondui bei naujos bažnyčios statybai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė jis.
Naujienų agentūros BNS duomenimis, A. Guoga yra deklaravęs, kad jis yra bendrovės „Lošimų strateginė grupė“, valdančios „TonyBet“ lažybų punktus, akcininkas, sporto transliacijas internetu vykdančios „Sport media“ ir televizijos žaidimų bendrovės „TV žaidimai“ akcininkas, drabužiais prekiaujančios „Sport Clothes“ akcininkas, nekilnojamojo turto valdymu užsiimančių bendrovių „NTSG“ ir „TR Holding“ akcininkas.
Deklaracijoje taip pat atskleidžiama, kad A. Guoga nuo 2007-ųjų sausio pabaigos yra užsienyje registruotos bendrovės „Rate Detective“ akcininkas.
Registrų centro duomenimis, A.Guoga yra vienintelis bendrovių „NTSG“ ir „TR Holding“ akcininkas, jam priklauso 51 proc. „Sport Clothes“ įstatinio kapitalo, taip pat 8 proc. „Sport media“ akcijų.
„Lošimų strateginė grupės“ akcijas A.Guoda valdo netiesiogiai: 64,9 proc. šios įmonės akcijų priklauso „NTSG“, dar 6,7 proc. – „TR Holding“.
Jei A. Guoga išties atsisakys visų šių verslų, jie turėtų atitekti A. Guogos paramos fondui, kuris savo veiklą apibūdina taip: „Skatina Lietuvos pažangą vystydamas išmaniąją filantropiją Lietuvoje ir teikdamas labdarą bei paramą organizacijoms ir pavieniams asmenims“.
Fondo internetiniame puslapyje nurodoma, kad šiemet už skirtas lėšas jis rems Lietuvos jaunosios kartos informacinių technologijų (IT) švietimui skirtą projektą „Coder Dojo Lietuva“.
„Tai – projektas, kur IT profesionalai neatlygintinai moko šalies vaikus programavimo pradžiamokslio. 2016 metais suplanuota aplankyti per 65 bibliotekų Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kur mokytis programavimo „supergalios“, tikimasi, ateis virš 6 tūkst. vaikų ir jaunuolių“, – teigiama kvietime fondui skirti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.
Prieštaravimų įstatymams neįžvelgia
Paprašytas papasakoti, kaip vyksta verslų perdavimai labdaros fondams ir ką tai reiškia, Z. Pečiulis atsakė, kad tokio dalyko dar nėra matęs.
„Nemačiau A. Guogos labdaros fondo įstatų, bet paprastai labdaros fondai yra steigiami tam, kad būtų teikiama labdara ir parama. T.y. fondai renka aukas, išlaiko savo darbuotojus, padengia savo išlaidas ir skiria paramą tiems subjektams, kurie gali būti jos gavėjai. Kad labdaros fondas valdytų veikiančių įmonių akcijas ir tokiu būdu užsidirbtų lėšas, t.y. užsiimtų ūkine veikla, tiesą sakant prieštaravimų įstatymui neįžvelgiu“, – DELFI teigė jis.
Advokatas aiškino, jog perėmęs verslus, fondas taptų jų akcijų savininku, tokiu būdu kaip dividendus gautų pajamas ir iš šių lėšų teiktų labdarą.
„Lietuvoje tokių tradicijų nėra, bet gal ten, iš kur A. Guoga atvažiavo, taip daroma“, – svarstė Z. Pečiulis.
Jis pažymėjo, kad labdaros fondas yra nepelno siekianti organizacija ir jo steigėjai iš to jokio pelno negauna, nebent vykdo kažkokias administracines funkcijas pagal darbo sutartį ir tada gali gauti atlyginimus.
„Pradžioje irgi pagalvojau: ką čia jis dabar sumanė, bet dabar atsakydamas į jūsų klausimą, garsiai svarstau ir man tai neatrodo visiškai absurdiška. Jeigu jis yra taip nutaręs, manau, jis turi pajamų šaltinių ir ne Lietuvoje. Ta prasme, gal čia labai nenuskurs“, – kalbėjo Z. Pečiulis.
Akcentuoja skaidrumo stoką
S. Patašius šį A. Guogos žingsnį įvertino kaip visiškai normalų. „Tik vienas dalykas mūsų visuomenėje, kuris yra labai nenormalu, tai – skaidrumo stoka visame kame“, – sakė jis.
„Manau, kad mes pernelyg dažnai galvojame, kad labdaringos organizacijos yra labdaringos organizacijos. Labdaringos organizacijos niekados negaus iš nieko pinigų, jei jos nebus kažkam naudingos“, – DELFI kalbėjo S. Patašius.
Jis pabrėžė, kad labdaros fondas dalina ne mandarinus, o pinigus.
„Tie pinigai yra iš kažkur. Kas tuos pinigus duoda? Labdaringa organizacija irgi turi parodyti savo naudą, kad kažkas jai duotų pinigus. Visos įmonės, kokios jos bebūtų, kokią veiklą bevykdytų, pats svarbiausias dalykas yra skaidrumas“, – dėstė jis.
Tuo metu skaidrumo Lietuvoje, S. Patašiaus manymu, trūksta.
„Visiškai nesvarbu kokia forma, kas kam ir ką perduos. Klausimas – kaip visuomenė žinos apie tų įmonių veiklą. Tai gali ir uždaroji akcinė bendrovė, ir viešoji įstaiga, ir labdaringas fondas. Visose struktūrose yra veikla ir kiekviena veikla nori gaminti vertę, o ta vertė yra klausimas kuo išreikšta“, – dėstė verslo konsultantas.
Jis pastebėjo, kad labdaros fondas gali būti netgi didesne juodąja skyle nei paprasta įmonė.
