„Dabar Lietuva turi tarsi du veidus. Už šalies ribų bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos misijų metu dėl priimto fiskalinės drausmės įstatymo ir įsteigtos fiskalinės institucijos esame vertinami kaip patikima euro zonos narė, susitvarkiusi viešuosius finansus ir gaunanti tiesioginę naudą per investuotojų pasitikėjimą.
Viduje, deja, nerodoma politinė valia ir bandoma kūrybiškai interpretuoti fiskalinę drausmę. Ne fiskalinė institucija sugalvojo fiskalinės drausmės taisykles. Institucija yra tik šviesoforas“, - spaudos konferencijoje antradienį sakė A. Dulkys.
Anot jo, kitų metų biudžeto projekte nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės - pagal ją struktūrinis jo deficitas turėtų sumažėti 0,1 proc. punkto bendrojo vidaus produkto (BVP) - tai yra nuo planuojamo 0,9 proc. šiemet iki 0,8 proc. kitąmet. Tačiau projekte numatoma, kad jis sieks 1,3 procento.
„Nenorėtume, kad dabar būtų švaistoma energija fiskalinės drausmės taisyklių interpretavimui. Mes norėtume, kad tinkamo dėmesio sulauktų biudžeto valdysena ir orientavimasis į rezultatus.
Savo išvadose konstatuojame, kad Lietuvoje vidutinio laikotarpio biudžeto sistema veikia tik formaliai, o valstybės biudžeto formavimo sistema neatitinka esminio į veiklos rezultatus orientuoto biudžeto bruožų. Atsakingai sakau, kad būtent iš čia kyla pagrindinės mūsų šalies bėdos. Būtent čia yra priežasčių židinys, kodėl mums nesiseka spręsti kai kuriuos klausimus“, - tvirtino A. Dulkys.
Anot jo, perteklinis 2017 metų „Sodros“ biudžeto projektas atitinka visus fiskalinės drausmės reikalavimus.
Valstybės kontrolė 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų išvadą parengė kaip biudžeto politikos kontrolės institucija - naudojantis tarptautiniu apibrėžimu, atlikdama nepriklausomos fiskalinės tarybos vaidmenį. Ši funkcija Valstybės kontrolei pavesta nuo praėjusių metų pradžios.