Tai pirmas kartas istorijoje, kai Lyduvėnų tiltu leista pasivaikščioti visiems į ekskursijas užsiregistravusiems dalyviams.
Kaip teigia „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška, idėja pasiūlyti gyventojams aplankyti Lyduvėnų tiltą sulaukė didelio susidomėjimo.
„Vos paskelbus apie galimybę pasivaikščioti Lyduvėnų tiltu, visos vietos į ekskursijas buvo užpildytos vos per kelias valandas. Dėl registracijos kreipėsi ir architektai, ir vietiniai gyventojai, ilgai svajoję pažvelgti į Lyduvėnų miestelį nuo šalia esančio tilto. Akivaizdu, kad Lyduvėnų tiltas yra įdomus ne tik kaip inžinerinis, bet ir kaip turistinis objektas“, - pasakoja M. Bartuška.
Lyduvėnų tiltas – unikalus inžinerinis statinys, neturintis analogo Baltijos šalyse. Raseinių rajone esančio Lyduvėnų tilto aukštis yra 42 metrai, aukščiu jis lenkia tokius turistinius objektus kaip Anykščių lajų takas ar Labanoro girioje esantis aukščiausias apžvalgos bokštas Lietuvoje.
Tai saugomas strateginis objektas, todėl iki šiol žmonėms patekti ant tilto nebuvo leidžiama. O ir ekskursijos vykti turi laikantis ypatingų saugumo reikalavimų, nes Lyduvėnų tiltu iki šiol važinėja traukiniai, pėstiesiems jis nėra pritaikytas.
Per dvi dienas ant Lyduvėnų tilto surengtos šešios ekskursijos, į kurias užsiregistravo apie 200 lankytojų. Pasak M. Bartuškos, tai maksimalus lankytojų skaičius, galintis praeiti Lyduvėnų tiltu per kelias valandas.
Ekskursijos Lyduvėnų tiltu gali vykti tik esant eismo pertraukoms, todėl organizuojant tokius renginius reikia derintis prie traukinių tvarkaraščių. Be to, tiltas nėra pritaikytas pėstiesiems, todėl einant juo reikia laikytis griežtų saugumo reikalavimų – dėl šių priežasčių „Lietuvos geležinkeliai“ į ekskursijas negalėjo pakviesti daugiau žmonių, nors norinčiųjų buvo per tūkstantį.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ vadovo, įvertinus ekskursijų rezultatus bus sprendžiama, ar pakartoti tokius renginius ateityje.
Lyduvėnų tilto istorija prasidėjo 1916 m. – tuo metu čia vokiečių kariuomenės pionieriai pastatė medinę estakadą. Nors ir nebuvo tinkamas traukinių eismui, tuo metu Lyduvėnų tiltas buvo vienas didžiausių medinių tiltų Europoje.
1918 m. šioje vietoje pastatytas plieninis tiltas, pavadintas feldmaršalo Paulo von Hindenburgo vardu. Juo vyko intensyvus keleivinių ir krovininių traukinių eismas, o pats tiltas laikytas technikos stebuklu.
Besitraukdami vokiečiai 1944 metais tiltą susprogdino, o 1952 m. pastatytas dabartinis tiltas. Lyduvėnų tiltas buvo svarbi apačioje įsikūrusio miestelio dalis. Kol šiuo tiltu vyko intensyvus traukinių eismas, sakoma, kad gyventojams nereikėdavę laikrodžių – valandas jie galėdavo pasakyti pagal važiuojančius traukinius.
Tilto aukštis – 42 metrai, ilgis siekė apie 570 metrų. Prie jo buvo pastatytas paminklas, kuris išbuvo iki 1932 metų. Besitraukdami vokiečiai 1944 metais tiltą susprogdino, per 29 dienas buvo pastatytas laikinas medinis, o 1952 metais – dabartinis tiltas. Dabartinio tilto ilgis – 599 metrai, plotis – 4,5 metro, aukštis – 42 metrai.
Didžiausias Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltas paskelbtas Kultūros paminklu. Tilto statybos ir gyvavimo istorija tiesiogiai siejasi su lyduvėniškių gyvenimu, darbu bei šventėmis. Esą nereikėjo nei laikrodžių – gyventojai apie laiką spręsdavo pagal pravažiuojančius traukinius.
Senesnieji gyventojai dar prisimena, kaip apie 1937 metus lėktuvu „Anbo 41“ pro tilto apačią praskrido karo lakūnas, jaunesnysis leitenantas Vladas Murmulaitis.
1992 metų gegužės 7 dieną uždarius Lyduvėnų geležinkelio stotį, gyvenimas tilto papėdėje sulėtėjo, tapo tylesnis.
