Dėl pastarosios priežasties kelininkai išbando naujas priemones sniegui tirpdyti. Viena tokių – cukraus gamybos atliekos. Jos dėl didelės kainos naudojamos tik retkarčiais.
Kur kas dažniau Lietuvoje keliai barstomi kita mažiau aplinkai kenkiančia druska – kalcio chloridu. Jis rečiau už natrio chloridą ant gatvių barstomas taip pat dėl didesnės kainos.
„Pinigų dėl klimato atšilimo tikrai nesutaupome. Ir sinoptikai pripažįsta, jog, pažiūrėjus į dešimties metų orus, matyti, kad vidurkis išlieka nepasikeitęs.
Mums svarbiausia orų kaita nuo neigiamų iki teigiamų temperatūrų, nes tokiu metu ledas būna slidesnis.
Tokių perėjimų, kaip ir anksčiau, per sezoną būna apie šimtas“, – lrt.lt tvirtino Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Raimundas Indrulėnas.
Klausimo apie pinigus nebelieka
Lietuvoje vien valstybinės reikšmės keliams barstyti per metus sunaudojama apie 90 tūkst. tonų natrio ir kalcio chlorido.
Jis daugiausiai importuojamas iš Baltarusijos ir Ukrainos. Šiemet už toną natrio chlorido mokėta apie 150, o toną kalcio chlorido – 800 Lt.
Keliai nebarstomi vien tik druska. Gaminas šlapias druskos mišinys. Druska aplaistoma tos pačios druskos tirpalu.
Drėgna druska geriau tirpdo sniegą nei sausa. Smėlis į druską maišomas dėl geresnio padangų sukibimo su keliu.
„Iki Naujų metų visi mūsų klausinėja, kur dėsime pinigus. Bet vėliau tokių klausimų nelieka. Užeina lijundros, kai kelius tenka barstyti net tris kartus per dieną“, – teigė R. Indrulėnas.
Nekenkianti aplinkai
Dar praėjusiais metais kelininkai išbandė aplinkai nekenkiantį mišinį – perdirbtas cukraus gamybos atliekas, vadinamas melasa. Už toną šių medžiagų mokėta apie 2 tūkst. Lt.
Tačiau aplinkosaugininkai pataria atidžiau lyginti kainas. Be to, keliams barstyti naudojama ne gryna, o su natrio chloridu maišyta melasa.
„Negalima žiūrėti vien tik į momentinę kainą – kiek reikia mokėti už vieno ir kito mišinio toną. Mokslininkai nustatė, jog dėl natrio chlorido džiūsta medžiai, vejos, užteršiami vandenys.
Dėl šios druskos atsiranda automobilių korozija.
Druska ardo metalines tiltų konstrukcijas, asfalto ir betono dangą. Jeigu įskaičiuotume ir šiuos dalykus, neaišku, į kurią pusę nusvirtų sniegui tirpdyti skirtų medžiagų kaina“, – teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
Prieš keletą metų prabilta apie draudimą kelius barstyti natrio chloridu.
Šios druskos sniegui ir ledui tirpdyti jau seniai nenaudoja vokiečiai, lenkai, estai. Jie sniegą ant gatvių ir šaligatvių tirpdo ne cheminiais preparatais, o organinėmis medžiagomis.
Populiariausia jų – cukraus gamybos metu liekantys šalutiniai produktai. Natrio chlorido atsisakyta ir Maskvos gatvėse.
„Niekas nesako, kad druska yra už įstatymo ribų. Kaip pigiausia priemonė plikledžiams išvengti ji naudojama.
Tačiau ir verslininkai, ir kelininkai turi ruoštis laikui, kai ši druska bus uždrausta. Toks metas tikrai ateis“, – tikino L. Budrys.
