„Studijos (strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, SPAV - BNS) išvados bus pateiktos artimiausiu metu Vyriausybei apsispręsti dėl trasos, kuri eina nuo Kauno į šiaurę", - konferencijoje Kaune antradienį kalbėjo R.Sinkevičius.
Susisiekimo ministras pabrėžė, kad neteisingai traktuojama, jog Šiauliai buvo pasirinkti kaip alternatyva.
"Iš tikro pradinė mintis ir buvo, kad „Rail Baltica“ greituminė vėžė eis daugiau Panevėžio kryptimi, o ne Šiaulių, ir kaip lyginimasis variantas yra parodytas Šiaulių egzistuojantis geležinkelis ir kas būtų, jeigu šalia jo būtų tiesiama europinė vėžė. Buvo įvertinti įvairūs rodikliai (...) ir artėjam prie išvados, kad vis dėlto trasa bus labiau orientuota Panevėžio kryptimi“, - sakė R.Sinkevičius.
Inžinerijos bei konsultacijų įmonės „Sweco Lietuva“ parengto SPAV išvadose nurodoma, kad vėžė turėtų eiti per Panevėžį. Su tuo nesutinka Šiaulių miesto savivaldybė, aktyviai siekianti, kad vėžė būtų tiesiama per šį miestą.
Šiaulių valdžia reikalauja koreguoti „Sweco Lietuvos“ viešai pristatytą „Rail Baltica“ strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą. Pasak specialistų, „Lietuvos geležinkelių“ užsakymu parengtą ataskaitą būtina taisyti, pildyti ir persvarstyti teikiamą išvadą, teigia Šiaulių miesto savivaldybė.
„Sweco Lietuva“ turėjo pagrįsti, kurią atkarpą geriau pasirinkti - nuo Kauno iki Latvijos per Šiaulius ar per Panevėžį.
Bendras " Rail Baltica" trasos ilgis Lietuvoje - 335 kilometrų, geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją. Numatoma bendra projekto vertė Lietuvoje - apie 1,9 mlrd. litų.