Kol švenčiama Jūros šventė ir pagerbiami pagrindiniai jos herojai – jūros darbininkai, prie Mauritanijos krantų pavojuose žvejoja 120 Lietuvos jūrininkų. Klaipėdos laivybos kompanijai „Baltlanta“ priklausančių laivų „Irvinga“ ir „Aras I“ įgulos jau daugiau nei pusmetį ne tik negauna algų, bet ir turi dirbti apšaudomi afrikiečių karo laivų.
© AFP/Scanpix

Paskambino iš Afrikos

Dar liepos 10 dieną Klaipėdos valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai sulaukė skambučio iš Afrikos. Skambino laivo „Irvinga“ jūrininkas, prašydamas pagalbos.

„Mums pasakė, kad laivas žvejoja prie Mauritanijos. Lietuvos jūrininkai ilgą laiką negauna atlyginimų, todėl atsisako dirbti ir prašo darbdavių juos parvežti namo“, – pasakojo Klaipėdos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis inspektorius Edmundas Gustainis.

Jūrininkai tvirtino, kad vietoj jų nelegaliai dirba Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai. Taip pat vyrai tikino, kad pasibaigė laivo žvejybos licencija ir jie verčiami žvejoti neteisėtai, todėl kyla realus pavojus gyvybėms.

„Mums pranešė, kad laivo įgula verčiama žvejoti ir ją dar apšaudo afrikiečiai. Kadangi mūsiškiai licencijų neturi, tai vietinės šalies struktūros savo ekonominius vandenis gina ginklu“, – pasakojo E.Gustainis.

Darbo inspektoriai ėmė domėtis situacija laive „Irvinga“ ir nustatė, kad jame iš 70 žmonių 41 – Lietuvos pilietis.

„Į signalą sureagavome tą pačią dieną, nuvažiavome į laivybos bendrovę. Vadovai pripažino, kad yra apmokėjimo problemų, tačiau neigė, kad jūrininkams gresia fizinis pavojus“, – pasakojo E.Gustainis.

Darbo inspektoriai išsiaiškino, kad jūrininkai dirba pagal kontraktą, jie įdarbinti už 800 litų per mėnesį ir gauna priedus. Bendrovė žadėjo pargabenti jūrininkus namo. Tačiau šių pasižadėjimų neįvykdė.

„Išsiaiškinome, kad “Irvingos„ kapitonas pabėgo. Įsivaizduokite, kokioje situacijoje atsidūrė laivo jūrininkai“, – stebėjosi E.Gustainis.

„Jei žmogus daugiau nei du mėnesius negauna atlyginimo, gali vienašališkai nutraukti sutartį. Dalis įgulos taip ir padarė“, – tvirtino inspektorius.

Sukilo jūrininkų artimieji

Teisybės ieškoti ėmė ir kito „Baltlantai“ priklausančio laivo „Aras I“ klaipėdiečių jūrininkų artimieji.

Jie pranešė, kad dar beveik 80 Lietuvos piliečių, pasibaigus darbo sutarties terminui, irgi negali grįžti namo, – esą nėra pinigų nei jų pakeisti kita įgula, nei už ką jūrininkus pargabenti į Klaipėdą.

Šis laivas taip pat žvejoja prie Mauritanijos krantų.

„Nuo reiso pradžios – jau daugiau nei pusę metų – vyrai negavo algų, negali grįžti namo. Maža to, jie dirba nuolatinėje įtampoje, nes juos dabar persekioja ir apšaudo afrikiečių karo laivai. Toks įspūdis, kad tai – XXI amžiaus vergovė“, – nevaldė emocijų prie Afrikos krantų užstrigusių jūrininkų artimieji.

Bendrovės tinklalapyje pažymėta, kad „Aras I“ yra Atlanto vandenyne, tačiau nenurodyta, į kokį uostą išvyksta ar atvyksta, pastabų skiltyje parašyta, jog laivas laukia nurodymų.

„Aras I“ – didelis žvejybinis laivas-šaldytuvas, kurio įgulą oficialiai sudaro 74 jūrininkai.

Kapitonas grįžta namo

Daugiau aiškumo šioje istorijoje tikėtasi sulaukti iš laivo „Aras I“ kapitono Aleksandro F.

Nepatvirtintais duomenimis, laivo kapitoną galėjo ištikti širdies smūgis.

„Jis turėjo išvykti namo rugpjūčio 1 dieną. Kada grįš, nežinau. Daugiau nieko nežinau, kai sugrįš, viską papasakos. Apie darbo reikalus neklausinėjau, žinau, kad jam buvo blogai su širdimi, ir dėl to paprašiau, kad grįžtų“, – pasakojo laivo „Aras I“ kapitono žmona.

Kapitono žmona vis dėlto prasitarė, jog situacija prie Mauritanijos krantų – labai įtempta, ten yra pavojinga.

Daugiau kalbėti ji nepanoro.

Iššovė tik kelis kartus?

Prie Afrikos įstrigusių laivų „Irvinga“ ir „Aras I“ savininkas – bendrovė „Baltlanta“.

Jos direktorius Bronius Bikulčius, paklaustas apie laivus „Irvinga“ ir „Aras I“, pripažino, jog bendrovėje dabar – sunkus metas, tačiau kad įgulos dirba ekstremaliomis sąlygomis, pripažinti nenorėjo.

„Ta kalba buvo laive “Irvinga„. Vieno jūrininko žmona dirba mūsų įmonėje, tai pasakojo, jog kažką girdėjo, kad prieš du mėnesius šaudė. Jokio pavojaus jūrininkų gyvybėms nėra, tai jau praėjęs etapas“, – tikino B.Bikulčius.

Kai kurie jūrininkai retkarčiais susisiekia su artimaisiais Klaipėdoje. Šie tvirtina, kad pastaruoju metu juos nuolat lydi karo laivai.

„Nieko ten panašaus nėra. Mūsų laivai – neginkluoti. Jūrininkai šneka netiesą. Kad jie nieko nesugauna, kad mažai uždirbs, čia jau kitas dalykas, bet ten tikrai niekas nešaudo“, – tikino B.Bikulčius.

Paskui vadovas pripažino, kad liepos 18 d. vis dėlto buvo incidentas, kai patruliuojantys JAV ir Senegalo kariniai laivai „Irvingos“ kapitonui liepė sustoti, tačiau jis nepakluso. Tada į lietuvių laivą ir iššovė. Bet įgulai esą jokio pavojaus nėra.

B.Bikulčiaus teigimu, tikrai niekas nuolatos nešaudo ir nepersekioja.

Pasiteiravus, ar yra galimybė jūrininkus pargabenti namo, B.Bikulčius atsakė klausimu: o kas toliau?

Esą reikia ką nors sugauti, kad juos pargabentų. „Baltlantos“ vadovas patvirtino, kad „Aro I“ įgulą planuojama pargabenti rugsėjo 5 dieną, „Irvingos“ – taip pat rugsėjo pradžioje. Ir daugiau žmonių į Atlanto vandenyną esą nebesiųs, nes ten nebėra kur žvejoti.

Informacijos dėl pasibaigusių žvejybos licencijų B.Bikulčius nei patvirtino, nei paneigė.

„Tai ne visai taip. Situacija tokia, kad nėra kur žvejoti. Gal tie laivai ir įlenda kur nereikia, bet čia jau jų iniciatyva. Sugauti nori visi. Šiomis dienomis iš viso sprendžiamas laivyno klausimas“, – užsiminė B.Bikulčius.

Apie situaciją prie Afrikos krantų, į kurią pakliuvo Lietuvos piliečiai, dienraštis „Klaipėda“ teiravosi ir Užsienio reikalų ministerijos.

Ministerijos pareigūnai apie tai neturėjo jokių duomenų. Institucijos atstovai vakar tikino, kad laukia artimųjų raštiško kreipimosi dėl pagalbos.

Komentaras

Petras Bekėža, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas

Afrikoje yra buvusi ne viena tokia situacija, kai mūsų šalies jūrininkams teko dirbti tokiomis pavojingomis sąlygomis. Tada dabartinis Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade Vaclavas Stankevičius buvo Seimo narys. Jo padedami išjudinome Užsienio reikalų ministeriją, nes jūrininkai buvo palikti likimo valiai, jie neturėjo pinigų net bilietams grįžimui namo nusipirkti. Kadangi pagal mūsų šalies Konstituciją valstybė turi rūpintis savo piliečiais, mes kėlėme klausimą, kad valstybė pasirūpintų Lietuvos jūrininkais. Kai kurių net dokumentų galiojimas buvo pasibaigęs. Išreikalavome, kad jiems nupirktų bilietus, sutvarkytų dokumentus ir pargabentų. Tada net nebuvo aišku, kas yra laivo savininkai. Šiuo atveju savininkai yra aiškūs. Pagal mūsų įstatymus valstybė savo lėšomis gali pargabenti tuos jūrininkus namo, o tada išsireikalauti, kad išlaidas padengtų laivo savininkas. Reikia, kad jūrininkų artimieji raštu kreiptųsi į Užsienio reikalų ministeriją, kad jie judintų „Baltlantą“, reikia sukelti kuo didesnį šurmulį, tada gal viskas pajudės. Suprantu, žmonės baiminasi kelti skandalus, po tokių incidentų su darbdaviu ieškoti naujo darbo sunkiau, ypač kai iš paskos velkasi „skandalisto“ šleifas, nepaisant to, kad žmogus kovojo už savo teises. Jūrininkai bijo, tačiau kovoti reikia, antraip užmurdys ir paliks ant ledo. Kitos išeities nėra.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Slaptas policijos reidas: už posūkio nerodymą gresia teisių atėmimas (250)

Penktadienį popiet, važiuojant nuo Varnių tilto, link Utenos g. viaduko, Kauno policija vykdė...

Rekonstruojant Vilniaus oro uostą skrydžių Kaune padaugėjo penkis kartus (18)

Vykstant Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai, Kaune skrydžių skaičius išaugo...

Velomaratono metu bus ribojamas eismas Vilniuje (10)

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad rugpjūčio 20 d. (sekmadienį) Vilniuje vyks dviračių...

Pristatė traukinio maršrutus, kuriais nemokamai veš dviračius (2)

Keleiviams pristatomi traukinių maršrutai į 5 regioninius parkus, o visomis šiomis kryptimis...

Vilniaus oro uoste po rekonstrukcijos nusileido pirmasis keleivinis lėktuvas (27)

Vilniaus oro uoste po daugiau nei mėnesį trukusios kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos...

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (33)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (19)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (29)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (80)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (85)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1120)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (52)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (83)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (4)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (64)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...