Apklausos metu nustatyta, kad lėktuvu nėra skridę 37,6 proc. Lietuvos gyventojų. Skridę lėktuvu dažniau nurodė vyrai, aukštesnio išsilavinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai.
Dažniausiai iš Lietuvos skrendama atostogauti (62,3 proc.). Kas penktas apklausos dalyvis teigė skrendantis lėktuvu aplankyti draugų ar giminaičių užsienyje (19,6 proc.).
Darbo reikalais skraidantys lėktuvu nurodė 8,4 proc. gyventojų. Tiek dirbti, tiek atostogauti lėktuvu skraido 8,2 proc. gyventojų.
Apklausos duomenimis, atostogauti lėktuvu dažniausiai skrenda moterys, 45 metų sulaukę ir vyresni gyventojai. Draugus ir gimines lankyti užsienyje dažniausiai skrenda 18-35 m. Lietuvos gyventojai.
Tiek darbo, tiek poilsio tikslais į lėktuvą skristi sėda dažniau vyrai bei aukštesnio išsilavinimo, didesnių pajamų atstovai.
Paklausti, kokiu transportu dažniausiai gyventojai vyksta atostogauti, populiariausiu tampa automobilis. Juo atostogauti vykstantys nurodė 62,2 proc. apklausos dalyvių. Lėktuvu atostogauti skrenda 12,1 proc. gyventojų, autobusu – 8,9 proc., dviračiu – 0,9 proc., traukiniu – 0,5 proc.
| Kokiu transportu dažniausiai vykstate atostogauti? (proc.) |
|
| Automobiliu | 62,2 |
| Lėktuvu | 12,1 |
| Autobusu | 8,9 |
| Dviračiu | 0,9 |
| Traukiniu | 0,5 |
| Kita (nevykstu atostogauti) | 12,2 |
| Nežino/ neatsakė | 3,2 |
| Iš viso | 100 |
Apklausa rodo, kad automobiliu dažniau vyksta rajonų centrų gyventojai, vyrai ir 35-65 m. gyventojai, vidutinio išsimokslinimo bei vidutinių pajamų atstovai. Lėktuvu pailsėti dažniau skrenda aukštesnį išsilavinimą turintys, 26-45 metų, didesnes pajamas gaunantys, didmiesčių gyventojai, moterys.
Autobusas keliaujant atostogauti populiaresnis tarp jaunesnio (18-25 m.) ir vyriausio (daugiau nei 55 m.) amžiaus gyventojų bei moterų.
Lėktuvo bilietas tampa plataus vartojimo preke
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė pastebi, kad anksčiau skrydis lėktuvu iš tiesų buvo prabangos prekė, tačiau paskutiniu metu, Lietuvoje pradėjus veikti pigių skrydžių bendrovėms, skrydis lėktuvu tampa plataus vartojimo prekė.
„Prabangos prekė yra ta, be kurios negalima apsieiti, bet perkama, nes taip greičiau ir patogiau. Pažiūrėjus, kas šiuo metu skraido lėktuvais, matome studentus, gyventojus, skrendančius atostogauti, šiais atvejais skrydis nėra pirmo būtinumo prekė, tačiau, jei galvosime apie emigrantus ir jų artimuosius, tai čia kelionės autobusu sunkiau įsivaizduojamos“, – kalbėjo finansų specialistė.
Pasak pašnekovės, lėktuvo bilieto kaina jau tapo konkurencinga kitų susisiekimo priemonių bilietų kainoms: pasiekti, pavyzdžiui, kurį nors Vokietijos miestą autobusu ar lėktuvu gali kainuoti panašiai.
Paklausta, kodėl vis dėlto didelė dalis gyventojų (62,2 proc.) atostogauti vyksta automobiliu, SEB banko analitikė nurodė keletą priežasčių. Pirmiausia automobilį gyventojai gali rinktis dėl to, kad atostogauti vyksta netoli – atostogauja Lietuvoje ar kaimyninėse šalyse.
„Antra priežastis gali būti tai, kad atostogaujama su šeima. Iš asmeninio pavyzdžio galiu pasakyti, kad automobiliu keliauti su šeima, sakykime, slidinėti, gali būti daug pigiau nei lėktuvu“, – aiškino šeimos finansų ekspertė.
Dar viena priežastis, kodėl atostogaujantys gyventojai renkasi automobilį, pasak specialistės, gali būti ta, kad į norimas atostogų vietas nėra skrydžių iš Lietuvos.
SEB banko ekspertės teigimu, šeimai atostogoms rekomenduojama išleisti ne daugiau nei vieno mėnesio pajamas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko visuomenės nuomonės apklausą naujienų portalo DELFI užsakymu. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!
