To priežastis – bendrovės veiklos modelis dar nepatenka tarp Lietuvoje leidžiamų veiklos formų, tačiau nauja veiklos forma gali atsirasti jau netrukus.
„Praėjusią savaitę Mokesčių inspekcija susitiko su šia bendrove ir jos atstovais, - kalbėjo Mokesčių inspekcijos Komunikacijos skyriaus vadovas Darius Buta. - Mes supratome, kad „Uber“ nori bendradarbiauti su Mokesčių inspekcija, tai yra sveikintina iniciatyva ir dėl to mes juos gerbiame. Kalbant apie veiklos modelį, šiuo metu jis neįsitenka į Lietuvos teisinį reglamentavimą.“
Pasak jo, Lietuvoje keleivius vežti lengvaisiais automobiliais galima dviem būdais: pirma, taksi paslauga, kuri yra licencijuojama, antra, automobilio nuoma su vairuotoju, kai iš anksto turi būti sudaromos sutartys ir sutariama dėl paslaugos trukmės bei kainos.
„Pagal vakar pasirašytą tarpusavio susitarimą su savivaldybe mes planuojame paleisti bandomąją „Uber" paslaugą ir šiuo metu analizuojame kaip ją geriausiai pritaikyti prie platesnio Lietuvos įstatymų konteksto bei miesto transporto infrastruktūros. Praėjusios savaitės susitikime su Mokesčių inspekcijos atstovais mes jau pristatėme savo kompaniją ir veiklos modelį. Tikimės jau artimiausiu metu susitikti su mokesčių inspekcija bei kitais valdžios atstovais ir susitarti kaip geriausiai mes galėtume bendradarbiauti", - „Uber“ tarptautinės veiklos plėtrą atsakingas Alexanderis Lobovas.
A. Lobovas taip pat pažymėjo, kad visuose Uber važiavimuose nenaudojami grynieji pinigai, todėl galima atsekti ir teisingai apmokestinti visas vairuotojų gautas pajamas.
Antradienį skelbta, kad „Uber“ ir Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė Susitarimo memorandumą, kurio esmė – įsipareigojimas pradėti vykdyti pilotinę veiklą Vilniuje.
Antradienį Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius yra sakęs, kad su „Uber“ dirbantys vairuotojai galėtų dirbti pagal individualios veiklos pažymą.
Mokesčių inspekcijos nuomone, su bendrovės vardu dirbantys vairuotojai galėtų veikti ir pagal individualios veiklos pažymą, ir su verslo liudijimu, priklausomai nuo priimtų sprendimų.
„Kol kas „Uber“ atstovai į mus nesikreipė su kokiais nors konkrečiais klausimais spręsti kylančias problemas nacionaliniame teisiniame lygmenyje, bet, be abejo, jeigu toks prašymas būtų, meras spręstų kilusius klausimus, kreiptųsi į nacionalinės valdžios atstovus, tarpininkautų, toks yra memorandumo tikslas“, - kalbėjo jis.
Pasak jo, buvo sutarta, kad bendrovė galėtų pateikti Vilniaus miesto merui problemų sąrašą, kurios trukdo pradėti veiklą Vilniuje.
„Kol kas mes tokio sąrašo nesame gavę, - dėstė A. Zubriakovas. - Vakar buvo išsakyta mero politinė valia dėl pagalbos tarpininkaujant su nacionalinės valdžios atstovais, jis pritaria veiklos modeliui.“
Paklaustas, kodėl meras sakė, kad su „Uber“ dirbantys vairuotojai mokesčius mokėtų kaip užsiimantys individualia veikla asmenys, A. Zubriakovas nurodė, kad veikiausiai meras išsakė savo asmeninę nuomonę kaip teisininkas.
„Pirmiausia kompanijai reikėtų bendrauti su atsakingomis institucijomis, su Susisiekimo ministerija, kuri šiuo atveju yra reguliuojanti institucija. Jeigu reikėtų teisės aktų pakeitimų, tuomet reikėtų kreiptis ir į Seimo, Vyriausybės atstovus, - aiškino A. Zubriakovas. - Mums „Uber“ atstovai sakė, kad jiems būtų labai svarbi savivaldos parama, jie pilotinį projektą įgyvendintų Vilniuje, dėl to memorandumas buvo pasirašytas, bet, be abejo, mes negalime garantuoti už nacionalinę valdžią, kad nebus kliūčių. Bet, mūsų žiniomis, visi procesai juda.“
