„Įsivaizduokite, vieną dieną grįždami į savo rezidencijas Turniškėse randate ant Turniškių gatvės suformuotą ir tinkline viela aptvertą sklypą su užrakintais vartais ir draudžiamuoju ženklu „Privati valda. Pravažiavimo nėra“. Žinoma, būtumėte pasipiktinę, po kelių minučių atvyktų policija, o dar po valandos vartai būtų nukelti, gatvė atlaisvinta, o neteisėtai sklypą užtvėręs asmuo turbūt jau sėdėtų kalėjime, apie baisųjį akiplėšą žemgrobį reportažus rodytų visos televizijos laidos“, – susiklosčiusią situaciją bandė paaiškinti sodų bendrijoje „Ąžuolas-2”, Rokantiškių sodų 1-ojoje gatvėje gyvenantys žmonės.
Jie teigia, kad susidūrė su lygiai tokia pačia situacija, tačiau jie negyvena Turniškėse ir neužima aukštų postų valdžios institucijose: sodų bendrijoje „Ąžuolas-2” įsikūrę daug neregių (šie sodai buvo skirti Aklųjų kombinatui) ir menininkų – jie jau beveik 3 metus negali nei pravažiuoti, nei praeiti per jų sodus nutiestą kelią, nes čia gyvenantys buvę pedagogai pastatė metalo tinklo vartus, gatvę užvertė žemėmis ir medžių šakomis ir užtvėrė spygliuota viela.
Baleto šokėjas: visi kaimynai sulaužė mašinas
„Vyksta sveiku protu nesuvokiami dalykai, čia būtų lygiai tas pats, kai užsitvertumei Gedimino prospektą ir sakytum, kad čia mano žemė, o jūs įrodinėkite, jog ji yra ne mano“, – teigė baleto šokėjas Nerijus Juška. Jis – vienas iš daugelio, kuriam kaimynų užtvertas kelias gyvenimą apvertė aukštyn kojomis.
Šokėjas pasakojo, kad dėl užtverto kelio keliasdešimt sodų gyventojų patyrė didelius nepatogumus – jie ėmė važinėti per vieną žemės sklypą, kuriame dar neįsikėlė jo savininkai.
„Praėjusį pavasarį turbūt visi kaimynai sulaužė savo mašinas, nes per užtvertą keliuką negalėjome važiuoti, o važiavome per kitą pusę, kur kelias nepritaikytas dideliam mašinų srautui – ten net du automobiliai negali prasilenkti, – sakė N. Juška. – Tas keliukas neatlaikė, dabar juo net su džipu neįmanoma pravažiuoti... Aš sulaužiau savo mašiną – išsibėgėjęs bandai peršokti griovį, užstringi, kvieti traktorių, kad ištrauktų... Paskui savo mašinas palikdavome prie užtverto kelio, o į namus per kemsynus eidavome pėsčiomis“.
N. Juška juokėsi, kad niekada gyvenime nebuvo pagalvojęs, jog turės nusipirkti purvabraidžius.
„Savo namuose net turiu purvabraidžius, gyvenime net negalėjau pagalvoti, kad jie man pravers – noriu išeiti iš namų, užsidedu botus ir per kemsynus klampsnoju iki savo mašinos“, – pasakojo baleto šokėjas.
Sodų bendrijoje apie 8 metus gyvenantis N. Juška teigė, kad kelias, kurį užtvėrė kaimynas, yra oficialiai registruotas, juo naudojosi ir ilgą laiką čia gyvenantys garbingo amžiaus sodinininkai. „Jie sako, kad ten visada buvo kelias“, – kalbėjo jis.
Šokėjo teigimu, į beviltišką situaciją pakliuvo keliasdešimt šeimų.
„Įsivaizduokite, pas mane atvažiuoja mašina su malkomis ir negali pravažiuoti, nes kelias užtvertas – kaip man tas malkas atsigabenti, malūnsparniu atsiskraidinti?“ – apie susiklosčiusią situaciją kalbėjo jis.
Vyro teigimu, nuo užtverto kelio iki jo namų yra apie 300 metrų, tačiau dabar jis yra priverstas važiuoti aplinkui per kitus sodus, senas kapinaites ir taip papildomai susidaro maždaug 3 km.
„Jeigu atvažiuotų gaisrinė ar greitoji, niekas negalėtų pravažiuoti, net ta pati policija, kiek esu matęs, važiuoja pagal navigacinę sistemą, o ji veda būtent šituo keliu – įsivaizduokite, staiga kiltų gaisras, ar neduok Dieve, kas nors su vaikais atsitiktų ar aplamai greitoji turėtų atvažiuoti, nežinia kuo viskas pasibaigtų“, – sakė vienas garsiausių Lietuvos baleto šokėjų.
Savivaldybė gina viešąjį interesą – kelias turi būti atviras visiems
Sodų bendrijoje gyvenantys žmonės kreipėsi į įvairias instancijas, tačiau taip ir nieko nepešė – kelią užsitvėrę sutuoktiniai pareiškė, jog pasielgė teisėtai. Gyventojai teigia, jog jiems šiaip ne taip pavyko įtikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojus kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gyvenimo – esą sodybos šeimininkas Donatas Skulskis įsikūrė ne toje vietoje, kur nusipirko sklypą.
Anot jų, dar 1992-aisiais tuometis Vilniaus Šeškinės vidurinės mokyklos mokytojas žemės sklypą įsigijo Vilniaus rajone, Mažuosiuose Pupojuose, tačiau esą savavališkai perstūmė Vilniaus miesto ribą ir įsikūrė Rokantiškių sodų 1-ojoje gatvėje.
„Net penkiametis gali atsidaryti žemėlapį internete ir pamatys, kad nuo sklypo Rokantiškių sodų 1-ojoje gatvėje iki Mažųjų Pupojų yra apie 2 km nuotolis – tai dvi skirtingos kadastrinės vietovės“, – teigė jie.
Į teismą sklypo savininkus padavusi Vilniaus miesto savivaldybė siekia užginčyti vienoje bendrovėje atliktus ir Nacionalinėje žemės tarnyboje suderintus kadastrinius matavimus.
Kol byla neišnagrinėta, savivaldybės teisininkai teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ne tik uždrausti sklypo savininkams perleisti, įkeisti ar išnuomoti Mažųjų Pupojų kaime esantį sklypą, bet ir įpareigoti atidaryti užtvertą kelią.
Šį prašymą išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir nusprendė tik neleisti perleisti žemės sklypo – teismas mano, kad nieko baisaus neatsitiks, jeigu gyventojai ir toliau patirs nepatogumus, negalėdami tiesioginiu ir vieninteliu keliu patekti į namus.
Šią teisėjos nutartį gyventojai ir viešąjį interesą ginanti savivaldybė apskundė Vilniaus apygardos teismui – esą gatvės uždarymas pažeidžia teisėtus žemės sklypų savininkų interesus, jie negali pasiekti namų, ypač žiemą.
Jie teismui pateikė net Greitosios medicinos pagalbos stoties raštą, kuriame nurodyta, jog kelio Rokantiškių sodų 1-ojoje gatvėje užtvėrimas medikams yra sunkinanti aplinkybė, siekiant operatyviai suteikti medicinos pagalbą.
„Šis raštas patvirtina, kad ištikus nelaimei, sodų bendrijos „Ąžuolas“ gyventojai gali laiku nesulaukti pagalbos – kas užtikrins žmonių saugumą nutikus nelaimei?“ – atskirajame skunde Vilniaus apygardos teismui rašė jie. Apeliacinės instancijos teismas šio skundo dar neišnagrinėjo.
Kelią užsitvėręs kaimynas: tai mano žemė
Tuo metu žemės sklypą apsitvėręs buvęs mokytojas D. Skulskis nesijaučia ką nors bloga padaręs ir DELFI tikino, jog nė neketina atitverti kelio.
„Čia yra mano žemė, nors kaimynai sako, kad sklypas neteisingai suformuotas, tačiau tai – netiesa“, – tvirtino jis.
Vyras pasakojo, kad daugiau kaip prieš 20 metų už tuometines „vagnorkes“ nusipirkęs sklypą kasmet mokėjo ir ligšiol tebemoka mokesčius už žemę, niekam sklypo ribos nerūpėjo, kol jis nenusprendė apsitverti savo teritoriją.
Pasak D. Skulskio, keliuką pro jo sodybą nutiesė metalą supirkinėjęs kaimynas – vėliau jo sodybą sudegino konkurentai, o „verslininkas“ dėl įvairių nusikaltimų pakliuvo už grotų.
„Ir tuo viskas baigėsi, bet keliu ėmė naudotis kaimynai, kurie čia nusipirko sklypus ir statėsi namus – kai galutinai mūsų žemė buvo įteisinta, sutvarkyti dokumentai, mes apsitvėrėme, – sakė pensininkas. – O kaimynai tada pradėjo kelti triukšmą – N. Juška aiškino, kad jam reikia pravažiuoti iki namų, bet aš visus oficialiai informavau, štai, pasižiūrėkite, čia mano sklypas“.
D. Skulskis įsitikinęs, kad jam iškeltą bylą teisme sugebės laimėti. „Moku mokesčius ir už tą žemę, ir už tą keliuką – teismas negali pasakyti, kad turiu leisti jiems važiuoti tuo keliuku, nes jis nėra oficialiai įteisintas, savivaldybės prašiau pateikti dokumentus, bet jie jų neturi“, – aiškino jis.
„Dabar savivaldybė nori atsiimti žemę, o žmonės ieško, ko nepametę“, – D. Skulskis teigė, kad jeigu būtų žinojęs, jog nutiks „tokia nesamonė“, sklypo sodų bendrijoje net nebūtų pirkęs.
