Atostogų nepamirš ilgai: kelionė iš Tenerifės virto kankinančiu košmaru

 (428)
Nuostabių atostogų saulėtoje Ispanijos saloje prisiminimus gali apkartinti netikėta linkme pasisukusi kelionė atgal į Lietuvą. Būtent taip nutiko praėjusį penktadienį iš Tenerifės į Vilnių turėjusiems sugrįžti poilsiautojams. Du vaikus auginanti Vaida papasakojo, kokius įspūdžius ji parsivežė iš ilgai užtrukusios kelionės namo.
© Asmeninio albumo nuotr.

„Atvykome į Kanarų salas devynioms dienoms, išvykti turėjome gruodžio 16 d. Ketvirtadienį iš vakaro, gavome žinutę iš „Novaturo“ (kelionių organizatoriaus – red.), kad skrydis bus 12.30 val. Penktadienį pusryčiaujant jau gavome žinutę, kad skrydis vėluos 1,5 val.

Paskambinau gidei, bet ji sako išvažiuojame 10 val., kaip ir planavome, kad niekas nesusipainiotų.

Dar ji pasakė, kad kažkokiam žmogui pasidarė blogai ir lėktuvas buvo priverstas leistis Varšuvoje“, – pasakojo atostogas su šeima Tenerifėje praleidusi moteris.

Nuvykę į oro uostą keleiviai sulaukė savo lėktuvo ir pradėjo lipti į lėktuvą.

„Aš tikrai daug skraidau ir tikrai žinau, kaip turi atrodyti sutvarkytas lėktuvas. Įlipame, o lėktuvas nevalytas – visiškas jovalas lėktuve: niekas nevalyta, stalai purvini, sėdynės purvinos. Pati prasivaliau sėdyne ir susėdome“, – prisiminė Vaida.

Tikina, kad neveikė tualetai

Pasak jos, vos lėktuvui pakilus į orą keleiviai buvo informuoti, kad „dėl techninių kliūčių lėktuve nėra vandens“.

Su 10 mėnesių kūdikiu ir penkerių metų mergaite skridusi moteris pasidžiaugė, kad dar oro uoste buvo nusipirkusi tris buteliukus vandens – skrydis turėjo užtrukti apie 6 val.

„Nuėjo vyras į tualetą, tualete ir vandens nėra. Skrendame toliau. Po kokių dviejų ar daugiau valandų pradėjo nei vienas tualetas neveikti. Jie visi buvo perpildyti ir uždaryti, – tęsė pašnekovė. – Stiuardesės nebekalba, niekas jokios informacijos nesako“.

Moteris atviravo, kad lėktuve tarp keleivių pradėjo kilti pyktis: „Tai įgula kaip įsigudrino daryti – įjungė signalo ženklą užsisegti diržus, nes galime įskristi į turbulencijos zoną. Visas lėktuvas juokėsi“.

Po penkių valandų skrydžio, pašnekovės pasakojimu, prakalbo pilotas, kuris pranešė, kad dėl techninių kliūčių priverstinai lėktuvas turi leisti Varšuvos oro uoste.

„Pasakė, kad iš Berlyno ar Briuselio atskris kita įgula ir po kokių dviejų valandų mes būsime parskraidinti į Vilnių. Pasakė eiti į oro uostą, kur pasitiks oro uosto darbuotojas ir pasakys, kur eiti ir laukti“, – kalbėjo Vaida.

Atostogų nepamirš ilgai: kelionė iš Tenerifės virto kankinančiu košmaru
© DELFI / Tomas Vinickas

Išlipdama iš lėktuvo moteris pamatė, kad iš orlaivio iškraunami lagaminai: „Vyrui sakau, čia kažkas ne taip. Jis nuramino, kad gal skrisime kitu lėktuvu“.

Vietoj skrydžio – autobusas

„Ir ką oro uoste mus kaip kalinius vedė. Net į tualetą nenorėjo leisti. Pradėjo visi rėkti, kad tris valandas tualetu negalėjo naudotis, tai leido greitai apsilankyti tualetuose. Tada sako greitai visiems susirinkti ir pranešė, kad einame paskui darbuotoją ir važiuosime į Vilnių autobusu“, – toliau savo įspūdžiais dalijosi pašnekovė.

Vaidos pasakojimu, keleiviams buvo pasakyta, kad autobusai užsakyti jau nuo 3 val. dienos.

„Buvau ištikta šoko ir nežinojau, ką daryti. Oro uosto darbuotojas patikino, kad tikrai jokio skrydžio į Vilnių nebus ir autobusai seniai užsakyti“, – pridėjo ji.

Moteris svarstė pasilikti Varšuvoje su mažamečiais vaikais ir vyru, bet susiskambinusi su kelionių agentu sužinojo, kad rasti visai šeimai vietų lėktuve į Vilnių artimiausiu metu gali būti sunku.

„Sakau, oro uosto darbuotojui – jei važiuoju autobusu, ar bus kūdikiui kėdutė, jis taip žiūri į mane, sako – kokią dar kėdutę. Klausiu, o tai kur man reikės vaiką laikyti, sako – ant kelių“, – savo pokalbį su oro uosto darbuotoju nupasakojo moteris.

Pasak jos, keleiviai buvo informuoti, kad autobuse gaus maitinimą: keleiviai gavo po kruasaną ir gazuoto mineralinio vandens.

„Paklausiau, o kur kūdikiui maistas. Vėl į mane kaip į kvailą žiūri. Kūdikiams maisto jokio nebuvo, negazuoto vandens nebuvo. Tai turėjome vairuotojui duoti pinigų, kad jis sustotų degalinėje ir mes galėtume nusipirkti vandens, kiti žmonės nusipirkti pavalgyti“, – kalbėjo Vaida.

Moteris prisipažino, kad apie 8 val. trukusios kelionės metu vyras kūdikį laikė ant rankų, o mažoji dukrytė miegojo susirangiusi ant vienos sėdynės. Autobuse tualetu moteris teigė taip pat negalėjusi naudotis, tokia galimybė buvo tik autobusui sustojus degalinėje.

„Parvykome į Vilnių 7 val. ryte, vietoj 22 val. su turėjusiu būti vėlavimu“, – apie bemiegę naktį pasakoti baigė pašnekovė.

Kokios keleivių teisės?

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (VVTAT) puslapyje nurodyta, kad pagal Monrealio konvenciją yra numatyta oro bendrovių atsakomybė ir kompensacijų dydžiai dėl pavėluoto keleivių ir jų bagažo pristatymo į galutinę atvykimo vietą.

„Jei lėktuvas laiku neatvyksta į galutinę atvykimo vietą ir dėl to atsiranda papildomų išlaidų ar nuostolių (pvz. išlaidos, susijusios su neplanuota nakvyne viešbutyje, maitinimo išlaidos, negautos pajamos dėl pavėlavimo į dalykinį susitikimą, tuomet aviakompanija turi atlyginti žalą, Aviakompanijos atsakomybė kiekvienam keleiviui siekia iki 5 tūkst. eurų. Tačiau aviakompanija neatsako už žalą, atsiradusią dėl vėlavimo, jeigu ji įrodo, kad ji ir jos darbuotojai ar atstovai ėmėsi visų prieinamų protingų priemonių žalai išvengti, arba tai, kad buvo neįmanoma imtis šių priemonių“, – rašoma VVTAT puslapyje.

Civilinės aviacijos administracijos Oro transporto skyriaus vedėja Virginija Žegunytė teigė, kad minėtu Vaidos atveju galioja ir EP ir Europos tarybos reglamentas (261/2004).

„Pagal turėtą keleivio dokumentą – skrydžio bilietą, jei kelionė neįvyko, kaip buvo numatyta, maršrutu, ir keleiviai nuskraidinti į alternatyvų oro uostą ir vėliau vežti į Vilnių, tai tokiu atveju EK reglamentas yra taikomas“, – kalbėjo ji.

Pagal šį dokumentą teisė į kompensaciją keleiviams atsiranda, kai jiems siūloma vykti į galutinę paskirties vietą kitu maršrutu ir kito skrydžio atvykimo laikas yra vėlesnis už keleivio įsigytame biliete nurodyta tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką dviem valandomis (iki 1,5 tūkst. km atstumas); trimis valandomis (1,5-3,5 tūkst. km visi skrydžiai arba daugiau nei 1,5 tūkst. km ES vidaus skrydžiams); keturiomis valandomis (visais kitais atvejais).

Nurodoma, kad skrydžių iki 1,5 tūkst. km atstumu keleiviai gali pasinaudoti teise į 250 eurų kompensaciją; skrydžių 1,5-3,5 tūkst. km arba daugiau nei 1,5 tūkst. km ES teritorijoje – 400 eurų; kitais atvejais – 600 eurų kompensacija.

Vėlavo dėl sunegalvusio asmens

DELFI paprašė oro vežėjo vežėjo „Small Planet Airlines“ atstovo komentaro dėl prailgusios lietuvių kelionės iš Tenerifės į Lietuvą. Komentuoja bendrovės rinkodaros vadovas Simonas Bartkus.

„Small Planet Airlines“ orlaivis, skridęs iš Vilniaus į Tenerifę, privalėjo leistis Varšuvoje, nes sunkia liga sirgęs keleivis pasijuto labai blogai.

Keleivis buvo išgabentas į ligoninę, o orlaivis, nors ir vėluodamas, tęsė kelionę į Tenerifę. Čia orlaivis atskrido vėluodamas apie 1,5 valandos. Būtent dėl šios priežasties vėlavo ir popiet numatytas atgalinis skrydis iš Tenerifės į Vilnių.

Simonas Bartkus
Simonas Bartkus
© DELFI / Tomas Vinickas


Dėl neplanuoto nusileidimo Varšuvoje, neužteko įguloms numatytų darbo valandų grįžti atgal į Vilnių, todėl skrydis buvo vykdomas ne iki Vilniaus, o iki Varšuvos. Nors nuo Varšuvos iki Vilniaus lėktuvu – mažiau nei valanda kelio, įgulų darbo laikui taikomi griežti reikalavimai ir jų pažeisti nevalia, nes tai turėtų įtakos skrydžio saugai. Aviacijoje saugumas – svarbiausias prioritetas.

Iš Varšuvos keleiviai tęsė kelionę į Vilnių specialiai tam užsakytais autobusais. Paskutinis autobusas Vilnių pasiekė šeštadienį, 8.00 val. ryto. Jei skrydžiai būtų vykę be jokių sutrikimų, Vilnių SPA orlaivis būtų pasiekęs penktadienio vakarą, maždaug 20.25 Lietuvos laiku. Buvo svarstoma ir kelionės alternatyva – kitas skrydis Varšuva–Vilnius, tačiau nebuvo galimybės pargabenti keleivių tą patį vakarą. Taigi, kelionė autobusais buvo greitesnė ir patogesnė alternatyva, nei laukti skrydžio kitą dieną.

- Kodėl skrydžio metu buvo uždaryti tualetai ir keleiviai negalėjo jais naudotis? Kodėl lėktuve nebuvo vandens?

- Kadangi orlaivis vėlavo leistis Tenerifėje ir žinojome, kad įgulų darbo laikai yra riboti, be to, keleiviai būtų ilgoms valandoms įstrigę Tenerifėje, dėl skubos buvo taikomos minimalios procedūros – orlaivyje nebuvo užsakytas valymas (skrydžių palydovai jį atliko patys) ir buvo pakrautas mažesnis kiekis maisto bei vandens.

Vandens tikrai buvo, tačiau jis buvo naudojamas svarbiausiems poreikiams – pavyzdžiui, kūdikių mišinukams užpilti. Tualetai nebeveikė tik likus vienai valandai iki nusileidimo Varšuvoje. Suprantame, kad keleiviams ši situacija kėlė nepatogumų, tačiau skrydžių palydovai darė viską, kad užtikrintų kaip įmanoma didesnį kelionės komfortą.

- Kiek šiuo skrydžiu vyko vaikų iki 2 m.?

- Skrydyje buvo 5 vaikai iki 2 metų amžiaus.

Kodėl autobusuose nebuvo kėdučių vaikams ir maisto kūdikiams?

- Mūsų tikslas buvo pargabenti keleivius į kelionės tikslą – Vilnių. Tam specialiai užsakėme autobusus. Tačiau paslaugų kokybės pačiuose autobusuose užtikrinti negalime, nes tai – autobusus nuomojančių kompanijų atsakomybė.

Suprantame, kad kelionė autobusu nėra tokia patogi, kaip kelionė lėktuvu, tačiau darėme viską, ką galėjome.

Labai apgailestaujame dėl visų keleivių patirtų nepatogumų ir streso – suprantame, kad kelionė baigėsi tikrai ne taip, kaip jie tikėjosi, ir užtruko labai ilgai. Tokios situacijos nėra dažnos. Dėkojame keleiviams už kantrybę.

Kviečiame: pasidalykite savo patirtimi! Taip pat esate atsidūrę nemalonioje situacijoje kelionės metu? Nesulaukėte kelionės organizatorių pagalbos? Pasidalykite savo pasakojimu el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Kelionė“ ir patarkite, ko vengti ir kaip sudėtingas situacijas išspręsti kitiems keliautojams!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Transportas

Į Anglijos uostą atplaukė didžiausias pasaulyje konteinerinis laivas (17)

Į vieną iš Anglijos uostų atplaukė didžiausias pasaulyje konteinerinis laivas – „OOCL Hong Kong“. Smalsuoliai stebėjo, kaip kone 0,4 kilometro ilgio beveik 210 tūkst. 890 tonų sveriantis milžinas įplaukia į Didžiosios Britanijos Filikstou uostą.

EK siūlo finansuoti „Rail Baltica“ 1,435 mm vėžės geležinkelio liniją plėtojimą Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (6)

Penktadienį Europos Komisija pasiūlė pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę investuoti 2,7 mlrd. EUR į 152 svarbius transporto projektus, kuriais Europoje bus remiamas konkurencingas, netaršus ir susietasis susisiekimas.

„Neste“ skelbia Joninių savaitgalį mažinanti kainas (5)

Didžiausias Lietuvoje automatinių degalinių tinklas „Neste“ mažina degalų kainas, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

A. Montrimas palieka „Lietuvos geležinkelius“ (15)

Iš valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ atleistas paskutinis buvusio vadovo Stasio Dailydkos komandos narys - infrastruktūros direkcijos direktorius Andrius Montrimas.

LAT: Klaipėdos uostui – 90 tūkst. eurų bauda (2)

Klaipėdos jūrų uostas dėl netinkamai organizuoto krantinių rekonstrukcijos konkurso turės sumokėti valstybei 90 tūkst. eurų baudą, nutarė teismas.