Vakar Italija pasiskolino 3 metams už 7,89 proc. metų palūkanas. Tai brangiausiai kainavusi trejų metų Italijos skola nuo 1996. Vos prieš mėnesį trejiems metams šalis skolinosi už 4,9 proc. palūkanas. Tuo pačiu Italija šiek tiek pigiau pasiskolino 9 ir 10 metams, tačiau pastarųjų obligacijų išplatinta mažiau. Italijos skolinimasis akivaizdžiai stringa, net nepaisant to, kad šalies obligacijas antrinėje rinkoje pastaruoju metu gausiai perka Europos centrinis bankas. Sunku skolintis ir kitoms Europos šalims. Belgija už pusmečio obligacijas turėjo sumokėti 2,4 proc. metų palūkanas, daugiausiai per trejus metus, o pasiskolino mažiau, negu planavo. Pastarosiomis dienomis neįprastai sparčiai didėja ir Vokietijos palūkanos. 10 metų Vokietijos obligacijų metų palūkanos yra 2,3 proc., nors dar prieš savaitę jos nesiekė 2 proc., o prieš dvi savaites buvo 1,8 procento.
Panašu, kad šalių ir įmonių kredito rizika didėja taip sparčiai, kad reitingų agentūros nebespėja mažinti reitingų. Todėl užuot mažinusios pavienių emitentų reitingus, reitingų agentūros mažina reitingus iš karto keletui įmonių. Šįryt „Standard & Poord’s” sumažino net 14 didžiausių pasaulio bankų reitingus. Pabloginti „Barclays“, Banko of America“, „Citigroup“, „Goldman Sachs“, HSBC, „JPMorgan Chase“, „Morgan Stanley“, RBS, UBS ir kitų didžiausių pasaulio bankų reitingai. Reitingai sumažinti, nes agentūra peržiūri savo vertinimo metodiką, naujai įvertindama šalių bankų sistemos stabilumą. Tuo pat metu pagerinti dviejų didžiųjų Kinijos bankų reitingai, akivaizdžiai parodant, kad pasaulio finansų svorio centras keliasi iš Vakarų į Rytus.
Vakar euro zonos vadovai vėl susirinko dviejų dienų susirinkimui Briuselyje, bandydami rasti išeitį iš aklavietės. Po pirmos susitikimo dienos pranešta, kad euro zonos vadovai sutarė padidinti pagalbos prasiskolinusioms šalims fondą, tiesa, nepaskelbta kiek. Taip pat šalys padės pritraukti papildomo kapitalo į Tarptautinį valiutos fondą.
Baltijos šalių biržose akcijų kainos judėjo priešingomis kryptimis, šiandien investuotojai bus linkę mažinti riziką
Vakar prekyba regiono biržose buvo gerokai ramesnė – sumažėjo ir bendra apyvarta, ir akcijų kainų pokyčiai. Aktyviausiai buvo prekiauta Vilniaus biržoje – bendra apyvarta 420 tūkst. eurų., indeksas OMXV smuktelėjo 0,35 proc., 9 bendrovių akcijų kainos padidėjo, 11 – sumažėjo ir 7 išliko nepakitusios. Vienintelės „Invaldos“ akcijų apyvarta viršijo 100 tūkst. eurų lygmenį, o jų kaina išliko nepakitusi. „Žemaitijos pieno“ akcijų kaina nusirito 4,7 proc. po to, kai bendrovė pranešė, kad 9 mėnesių grynasis pelnas sumažėjo 2,3 karto iki 4,2 mln. litų.
Jau pasibaigus prekybos sesijai savo rezultatus paskelbė kita pieno perdirbimo bendrovė „Pieno žvaigždės“ – grynasis 9 mėnesių pelnas padidėjo 2,1 karto (lyginant su 2010 metų 9 mėnesiais) iki 20,2 mln. litų, o to paties laikotarpio pajamos paaugo 15,6 proc. ir pasiekė 524,4 mln. litų. Bendrovės valdyba nepakeitė anksčiau skelbtų planų 2001 metams – laukiama metų apyvarta apie 700 mln. litų, tikėtinas grynasis pelningumas apie 4 procentus.
Šiandien yra paskutinė diena, kada bendrovės privalo paskelbti 9 mėnesių finansinę atskaitomybę. Bene labiausiai investuotojai lauks „Invaldos“ ir „Panevėžio statybos tresto“ rezultatų. Apskritai rinkoje ypatingų pokyčių nesitikime sulaukti – užsienio investuotojai išliks daugiau pasyviais stebėtojais, o vietos rinkos dalyviai bus linkę mažinti riziką tad neigiami indeksų pokyčiai yra labiau tikėtinas, o bendra apyvarta išliks panašiame lygmenyje.
