Mokestis būtų renkamas už finansinių instrumentų sandorius, vykdomus tarp finansinių įstaigų, kai bent viena sandorio šalis yra įsikūrusi Europos Sąjungoje (ES). Mokestis nebūtų taikomas gyventojų ar verslo sandoriams.
Pasak Komisijos, šis mokestis papildytų biudžetus 57 milijardais eurų (196 mlrd. Lt) kasmet. Tokiu būdu finansų sektorius prisidėtų prie viešųjų finansų, kaip ir kiti ekonomikos sektoriai. Komisijos siūlymu naujasis mokestis galėtų įsigalioti nuo 2014 m. sausio 1 d.
Už mokesčių politiką atsakingas Komisijos narys Algirdas Šemeta sakė: "Norime padėti stabilizuoti biudžetus ir apriboti finansinių įstaigų tarpusavio spekuliacijas. Tokia prekyba nekuria pridėtinės ekonominės vertės ir iki šiol ji nebuvo apmokestinta. Mūsų siūlomas finansinių sandorių mokestis paskatins finansų sektorių elgtis atsakingiau ir suvienodins sąlygas su kitais ekonomikos sektoriais. Be to, su šiuo konkrečiu pasiūlymu pradedame diskusijas ir pasauliniu lygiu. Neabejoju, kad tai taps pirmu žingsniu link pasaulinio finansinių sandorių mokesčio."
Komisija aiškina, kad finansų sektoriaus veikla tapo viena iš krizės priežasčių, o finansinių įstaigų gelbėjimas gulė ant mokesčių mokėtojų pečių. Skaičiuojama, kad krizės metu ES valstybės narės skyrė apie 4,6 trilijono eurų (15,9 trln. Lt) finansų sektoriaus gelbėjimui.
Šiuo mokesčiu siekiama, kad finansų sektorius prisidėtų prie viešųjų finansų, krizės problemų sprendimo ir ekonomikos atsigavimo
