T. Vizgirda. ES bendrosios rinkos investicijos Lietuvoje siekia 150 mln. EUR – ką tai reiškia mums?

ES bendrosios rinkos (EU Single Market) investicijos siekia 150 mln. EUR. bei iš viso Lietuvoje yra sukūrusios 28 tūkst. darbo vietų – parodė Amerikos prekybos rūmų Europos Sąjungoje (AmCham EU) išleista studija.
Tadas Vizgirda
© DELFI / Tomas Vinickas

Ja buvo siekiama pateikti išsamią kiekvienos ES šalies analizę identifikuojant naudas, kurias sukuria ES bendroji rinka: BVP rodiklis, namų ūkio vartojimo skatinimas, verslo investicijos bei naujai sukuriamos darbo vietos.

Nepaisant teigiamų rodiklių, šiuo metu Europos sąjunga pereina, kaip niekad sudėtingą laikotarpį. Paskutiniai pasaulio įvykiai ir tendencijos, kaip populizmo didėjimas, pratęsta vidaus sienų kontrolė, Jungtinės Karalystės referendumas bei anti-europietiškos nuotaikos padarė stiprią įtaką bendrosios ES rinkos vientisumui, o tiek piliečiai, tiek verslas rizikuoja prarasti tai, ką sugebėjo gauti iš bendrosios ES rinkos per pastaruosius 27-erius metus.

Nelengvi laikai priverčia prisiminti, kaip toli mums pavyko nueiti. ES bendroji vidaus rinka yra iš tiesų sėkminga istorija apie kurią reikia kalbėti garsiai.

Tai yra mūsų visų atsakomybė, todėl, tiek piliečiai, tiek verslas Lietuvoje privalo ne tik imti, bet ir duoti atgal už laisvę bei gerbūvį, kurį sukūrė vidaus rinka. Nes tik dėl bendrosios rinkos žmonės, prekės, paslaugos ir pinigai gali judėti po ES taip pat laisvai kaip toje pačioje šalyje, o ES piliečiai gali laisvai keliauti, dirbti bei mokytis kiekvienoje iš Europos sąjungos šalių.

2016 metais bendroji ES rinka buvo antra didžiausia pasaulio ekonomika po JAV su 510 mln. vartotojų. Proveržį sukėlė panaikinta šimtai techninių, teisinių ir biurokratinių kliūčių, kurios trukdydavo laisvajai prekybai ir laisvam judėjimui iš vienos ES valstybės narės į kitą. Taigi, padidėjus konkurencijai sumažėjo kainos ir padidėjo pasiūla vartotojams. O pagal sudarytą kiekvienos ES šalies integraciją į bendrąją ES rinką Lietuva užima 9-tą vietą, taip aplenkdama kaimyninę Lenkiją bei Latviją, tačiau atsilikdama nuo Estijos, kur pastaroji užima 6-tą vietą.

Nepaisant visko, tikrasis ES bendrosios rinkos proveržis pasiektas dar nėra. Būtent verslas dar turi neišnaudotas galimybes bei prieigą prie daugiau nei 500 mln. vartotojų rinkos. Didžiausią potencialą turi paslaugų, tyrimų bei skaitmeninės industrijos, o labiausiai barjerų spaudžiamos yra e. prekybos, transporto, finansinių paslaugų, energijos ir nacionalinių mokesčių paslaugų industrijos.

Bendrosios ES vidaus rinkos vystymasis priklauso ne tik Europos sąjungos, bet ir nuo kiekvienos valstybės institucijų įsikišimo ir abipusio susitarimo. Todėl laisvas judėjimas, pasiekta per 27 metus yra tik pradžia, viso to, ką dar galime pasiekti, o kaip tai kiekvienas sugebės išnaudoti priklauso tik nuo mūsų pačių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Nuomonės

D. Miniotas, L. Šiukšteris. Elektroninės prekybos reguliavimas. Kas laukia verslo?

Europos Komisija užbaigė ir paskelbė 2 metus trukusio elektroninės prekybos sektoriaus tyrimo išvadas.

R. Sklepovič. Penki mitai apie saulės energiją (10)

Ar žinote, kad saulės energijos užtektų septynis kartus didesniam žmonių skaičiui, nei yra dabar? Tai reiškia, kad šios energijos ištekliai yra praktiškai neišsemiami ir galėtų būti naudojami kiekvieno iš mūsų buityje.

A. Žlioba: Vyriausybės siūlymai labiau rūpinasi ne piliečių gerove, o valstybės biudžetu (8)

Šį mėnesį pasirodę valstiečių valdžios siūlymai pertvarkyti pensijų kaupimą, iš teisinės perspektyvos atrodo gan miglotai.

V. Žagūnis. Bankų išmoktos inovatyvumo pamokos (2)

Keletą naudingų patarimų, kaip inovacijos gali būti naudingos kuriant naujas ir plėtojant esamas paslaugas, šalies verslui galėtų duoti ir bankai.

V. Žukauskas. Šešėlis gimsta ne žmonių, o politikų galvose (18)

Asociacija „Investors‘ Forum“ ir skaidraus verslo iniciatyva „Baltoji banga“ organizavo kasmetinę akciją „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“.