Vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių Lietuvoje šių metų trečią ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2015 metų laikotarpiu, buvo 7,9 proc. didesnis.
Tadas Povilauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Darbo užmokestis į rankas per metus padidėjo 8,2 proc., o realusis – 7,4 procento.

Tokie pokyčiai yra panašūs į buvusius ankstesnį ketvirtį ir rodo, kad stabiliai mažėjantis nedarbas, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, minimalios mėnesio algos (MMA) augimas, kai kurių šešėlinių darbo pajamų legalizavimas buvo palankūs vidutinio darbo užmokesčio augimo tęstinumui.

Ateinančiais 2017 metais sunku toliau tikėtis tokio spartaus atlyginimų augimo vien dėl to, kad nuo sausio 1 d. MMA nebus keičiama. Jos didinimas turėjo gana didelę įtaką vidutinio darbo užmokesčio augimui per paskutinius dvejus metus.

Kita vertus, daugelis darbo rinkos dabartinių problemų nedings ir, jeigu nebus netikėto ekonomikos sukrėtimo dėl išorės veiksnių, kitais metais dar paaštrės.

Pastaruoju metu visuomenėje vis labiau auga darbuotojų ir verslininkų priešinimas pastariesiems verčiant kaltę dėl laikomo žemo darbo užmokesčio šalyje ir dėl to nemažėjančio emigracijos masto.

Šie santykiai 2017 metais gali dar paaštrėti vykstant deryboms su naująja valdžia dėl svarstomo atidėti naujojo darbo kodekso pataisų, o kompromisų ieškojimas gali paskatinti vidutinio darbo užmokesčio augimą.

Tai, kad Lietuvoje gaunamas atlygis į rankas vis dar 20 eurų mažesnis negu Latvijoje, nepaisant tam tikrų ekonomikos ir mokesčių skirtumų, rodo, kad darbo užmokestis vis dėlto gali dar didėti. Būtini ir darbuotojų kvalifikacijos pokyčiai, tačiau jie vyksta lėtai ir duoda vaisių ne iškart.
Tadas Povilauskas

Viena vertus, vykstančios karštos diskusijos padės priartėti prie galimų realių veiksmų sprendžiant abiem darbo rinkos pusėms svarbius ne tik dabartinius klausimus, bet ir tuos, kurie iškils po keleto metų, pavyzdžiui, dar didesnio darbo jėgos trūkumo dėl nepalankių demografinių pokyčių.

Tad valdžios aktyvus ir konstruktyvus dalyvavimas galvojant apie būsimą naudą žmonėms ne ketveriems metams, o ilgesniam laikui, yra labai svarbus.

Kita vertus, bet koks neadekvatus persūdymas sprendžiant darbo rinkos iššūkius, gali dar labiau pabloginti situaciją. Pavyzdžiui, dėl netolygiai didėjančio darbo užmokesčio, kai darbo našumas neauga, mažėtų šalies konkurencingumas tarptautinėje rinkoje ir neišvengiamai didėtų infliacija.

Tai, kad Lietuvoje gaunamas atlygis į rankas vis dar 20 eurų mažesnis negu Latvijoje, nepaisant tam tikrų ekonomikos ir mokesčių skirtumų, rodo, kad darbo užmokestis vis dėlto gali dar didėti. Būtini ir darbuotojų kvalifikacijos pokyčiai, tačiau jie vyksta lėtai ir duoda vaisių ne iškart.

Žinoma, ne visiems darbuotojams Lietuvoje darbo užmokestis per metus padidėjo – vieniems jis nekito, kitiems padidėjo nedaug, o kai kam augo daug sparčiau, negu didėjo vidutinis darbo užmokestis šalyje. Rinkoje trūkstant kvalifikuotos darbo jėgos, vis dažniau žmonės siekia didesnės algos keisdami darbovietę.

Beje, nereikia dabartinių darbo rinkos pokyčių vertinti vien tik neigiamai – Lietuvoje darbo užmokestis į rankas sparčiai artėja prie Latvijos lygmens. Tikėtina, kad 2017 metų pradžioje darbo užmokestis abiejose šalyse susilygins. Be to, nedarbas mūsų šalyje yra daug mažesnis negu Latvijoje ir toks pat kaip Estijoje.

Žinoma, ne visiems darbuotojams Lietuvoje darbo užmokestis per metus padidėjo – vieniems jis nekito, kitiems padidėjo nedaug, o kai kam augo daug sparčiau, negu didėjo vidutinis darbo užmokestis šalyje. Rinkoje trūkstant kvalifikuotos darbo jėgos, vis dažniau žmonės siekia didesnės algos keisdami darbovietę.

Visgi akivaizdu, kad tik nedaugelio darbuotojų darbo užmokestis į rankas per metus mažėjo, nes per pastaruosius metus didėjo ir MMA, ir neapmokestinamųjų mėnesio pajamų dydis (NPD). Beje, NPD sparčiai augs ir 2017 metais (nuo 200 iki 310 eurų), tad galima tikėtis, kad mūsų šaliai 2016–2017 metais pavyks užleisti ne tokią jau mielą pirmą vietą Europos Sąjungoje pagal didžiausią pajamų nelygybę.

Kaip ir ankstesniais ketvirčiais, daugiausia darbo užmokestį pakėlė apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančios įmonės – trečią ketvirtį vidutinis mėnesio atlyginimas buvo 13,5 proc. didesnis negu prieš metus.

Tokiam augimui didžiausią įtaką turėjo nuo liepos 1 dienos dar padidinta MMA ir sunkėjančios naujų darbuotojų paieškos dėl norinčių dirbti šiame sektoriuje trūkumo. Gana neblogą apdirbamosios pramonės padėtį rodo didėjantis dirbančiųjų skaičius nepaisant 9,3 proc. padidėjusio vidutinio darbo užmokesčio per metus. Nors gamybos įmonės pastaruoju metu daug investuoja į darbo našumo didinimą, darbo užmokestis auga sparčiau negu našumas, tad apdirbamosios pramonės pelningumui didėjantis vidutinis darbo užmokestis darys neigiamą įtaką.

Ne pirmą ketvirtį privačiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis augo greičiau negu valstybiniame, kuriame algos būdavo didesnės, todėl atlyginimų skirtumas baigia išnykti.

Šios tendencijos atskleidžia seną ir opią problemą – valstybės sektoriuje darbuotojų skaičius nemažėja, darbo veiklos efektyvumas neauga, daug lėšų skiriama neefektyviai infrastruktūrai išlaikyti. Kadangi įstatyme nustatyti darbo užmokesčio fondo apribojimai, didelių vidutinio darbo užmokesčio pokyčių tokiomis sąlygomis ir negali būti.

Tokia padėtis ypač nepalanki toms valstybės sektoriaus institucijoms, kurios tiesiogiai konkuruoja su verslu dėl aukštos kvalifikacijos žmonių ir, deja, dažniausiai pralaimi.

Pavyzdžiui, reguliuojančiųjų institucijų vadovai dažnai uždirba mažiau negu jų reguliuojamų įmonių departamentų ar skyrių vadovai, todėl prisivilioti aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir vadovus yra labai sudėtinga. Tai lemia, kad reguliuojamos įmonės dažnai yra greitesnės ir sumanesnės negu jų reguliuotojas, o šių padarinių nuostolius tenka dengti visiems gyventojams.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

E. Džiugytė. Londonas praranda pasaulio finansų centro vardą (7)

Jungtinei Karalystei ir Europos Sąjungai ( ES ) dėliojant skyrybų planą, pasigirsta vis daugiau...

T. Poviliauskas. Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?

Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies...

J. Markauskas. Sveikas gyventojų pajamų augimas – tikslas, o ne pavojus Lietuvai (14)

Rugpjūčio mėn. pradžioje Europos centrinis bankas ( ECB ) paskelbė komentarą , kuriuo įvertino...

J. Baltrušis Baltrušaitis. Kylanti grėsmė Lietuvos eksportuotojams į Jungtinę Karalystę (2)

Pastaruosius 10 metų turėjau galimybę dirbti keliose didžiausiose Europos komercinių baldų...

R. Vainienė. Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti? (12)

Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai.

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (26)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (14)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (27)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (80)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (84)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1106)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (50)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (83)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (4)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (63)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...