Nebeveikiančių gamyklų, sandėlių vietoje Vilniaus senamiestyje statomi gyvenamieji namai atkuria natūralią miesto pusiausvyrą. Miestas atgyja. Tai pasakytina ne tik apie senamiestį, bet ir apie kitas istorines sostinės vietas. Architektai, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo ekspertai ir NT vystytojai pastebi, kad tokiu būdu vykdoma sostinės plėtra atitinka Europos šalių urbanistikos tendencijas.
Vilniaus senamiestis
© Organizatorių nuotr.

Sugrąžina senamiesčiui gyventojus

Nemažai vyresnio amžiaus Vilniaus senamiesčio gerbėjų jaučia nostalgiją seniesiems, įprastiems vaizdams. Jiems kartais sunku vertinti naujus projektus ir statybas jų pamiltose miesto vietose. Vis dėlto pasaulio matę specialistai tokį vyksmą vertina kaip natūralų ir pažangų reiškinį. Jie teigia, kad naujos statybos ten, kur jau buvo kas nors pastatyta ir sugadinta, dargi ištaiso kadaise padarytas klaidas bei sugrąžina buvusį balansą, rašoma pranešime. 

VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorius Gediminas Rutkauskas palankiai vertina naujų gyvenamųjų namų atsiradimą Vilniaus senamiestyje. Per pastaruosius keliolika metų, pasak G. Rutkausko, pastebėta tendencija, kad gyventojų Vilniaus senamiestyje mažėjo, ir ši tendencija nebuvo gera. Dabar padėtis taisosi.

„Atsižvelgiant į tarptautines konvencijas, Vilnius yra saugomas kaip gyvas, besivystantis ir besikeičiantis miestas. Tai yra labai konkrečiai įvardinta. Šis miestas nėra joks muziejus ar rezervatas. Dėl to gerai, kad gyventojų senamiestyje nemažės. Tikiuosi, kad praėjusių metų rudenį prasidėjusi statybų tendencija Užupyje padės atkurti buvusią pusiausvyrą“, – kalbėjo G. Rutkauskas.

Atitinka Europos tendencijas

Mindaugas Pakalnis
Mindaugas Pakalnis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Architekto Augio Gučo teigimu, Vilniaus senamiestis – neabejotinai daugiafunkcinė teritorija. „Ten yra visko – komercinių, visuomeninių, kultūros įstaigų, bažnyčių ir kitokios paskirties patalpų, tačiau gyvenamoji funkcija yra viena iš svarbiausių. Įvertinus įvairioms funkcijoms naudojamą plotą, senamiestis pirmiausia yra skirtas gyventojams. Be to, gyventojai senamiesčiui yra charakteringiau nei įvairios įstaigos ar biurai“, – aiškino A. Gučas.

Architektas urbanistas Mindaugas Pakalnis taip pat teigia, kad senamiestyje reikalingas skirtingų miesto funkcijų derinys. „Daug funkcijų senamiestyje reiškia, kad tie žmonės, kurie ten gyvena, šalia turės darbo vietų, galės apsipirkti. Tapti tik miegamuoju rajonu negerai nei senamiesčiui, nei naujamiesčiui“, – sakė architektas.

M. Pakalnio teigimu, Vokietijoje laikomasi pozicijos, kad miestų plėtra žaliame lauke galima tik išskirtiniais atvejais, tuo tarpu norma yra plėtra anksčiau jau užstatytuose sklypuose. Europoje gausu pavyzdžių, kai saugomos aplink miestą esančios žaliosios erdvės – jose vengiama statyti.

Visa moderni urbanistika dabar remiasi tuo, kad reikia panaudoti teritorijas, kuriose kažkas kartą buvo pastatyta ir sykiu sugadinta, užuot projektavus vis naujose teritorijose. Tai pasakytina ne vien apie senamiestį, bet ir apie kitas istorines miesto dalis, kuriose tam tikri statiniai prarado savo prasmę, kaip pavyzdžiui, pramonės įmonės Užupyje. Kadaise jos veikė, o vėliau jų teritorijos ištuštėjo: tokiu atveju geriau, kad jose atsiranda gyvenamieji namai“, – sakė M. Pakalnis.

Statytojams netrūksta iššūkių

Bendrovės „MG Valda“, plėtojančios gyvenamųjų namų projektą Užupyje, vadovei Sigitai Survilaitei-Mekionienei Vilniaus senamiestis – klasikinis Europos senamiesčio pavyzdys.

„Labai gerai, kad NT vystytojai neišsigąsta griežtų statybos Vilniaus senamiestyje reikalavimų. Plečiant miestą į užmiesčius sukuriama labai daug problemų gyventojams ir visai miesto infrastruktūrai, smunka gyventojų gyvenimo kokybė. Ne atsitiktinai Londone nuspręsta naujus statybos projektus vystyti tik jau užstatytose miesto teritorijose. Mes išdrįsome įžengti į Užupį, kartu prisiimdami įsipareigojimą išsaugoti senamiesčiui būdingą architektūrą ir gyvenimo būdą bei suteikdami vilniečiams galimybę sugrįžti gyventi į miesto centrą“, – pranešime cituojama S. Survilaitė-Mekionienė.

Jos vadovaujama bendrovė ėmėsi statyti gyvenamuosius namus Užupyje ant Vilnelės kranto vietoje buvusios sovietinių laikų gamyklos „Vilija“.

M. Pakalnio teigimu, vietoje buvusių gamyklų Vilniuje statomi gyvenamieji namai yra gera išeitis. „Gerai, kad jie nestatomi kažkur laukuose šalia miesto. Juk tai reiškia, kad taupomi visų miestiečių pinigai“, – aiškino M. Pakalnis. Architektas atkreipė dėmesį, kad dabar Vilniuje vystoma nemažai panašių projektų, ir tai visiškai atitinka daugelio Europos miestų praktiką.

„Jeigu kur yra kokia nors baisoka gamykla ar sovietmečio laikų sandėliai, kodėl ten negalėtų atsirasti namai? Tam yra numatyti ir reglamentai, kokie tie namai turėtų būti: ribotas užstatymo plotas, aukštis, taip pat yra reikalavimas, kad šie nauji pastatai turėtų būti su šlaitiniais, o ne plokščiais stogais. Be to, reikalaujama, kad stogai būtų tam tikrų spalvų bei medžiagos“, – sakė architektas A. Gučas. Be to, Vilniaus senamiestyje vykdomus projektus jis linkęs vertinti ne tik pagal atitiktį reikalavimams, bet ir pagal kokybę.

Vertę suteikia aplinka

Vilniaus senamiestis
Vilniaus senamiestis
© Organizatorių nuotr.

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vadovas G. Rutkauskas įvardijo esminį iššūkį Vilniaus senamiestyje gyvenamuosius namus statantiems nekilnojamojo turto vystytojams: kurti jaukias ir funkcionalias viešąsias erdves.

„Nekilnojamojo turto vertę senamiestyje ir ne tik jame sudaro jo aplinka, o ne pats turtas. Tad didžiausias iššūkis tiek investuotojams, tiek architektams, tiek miesto planuotojams yra sugebėti kuo dėmesingiau ir deramai kokybiškiau pažvelgti į aplinkos tvarkybą, rūpinantis žaliąja aplinka, visuomeninėmis erdvėmis, jų jaukumu, užuot palikus 20 kvadratinių metrų mašinų parkavimui“, – pranešime cituojamas G. Rutkauskas.

„Itin svarbu nefunkcionaliose senamiesčio teritorijose sukurti visais atžvilgiais patogias ir saugias gyventi zonas: su požeminėmis automobilių aikštelėmis, dviračių takais, visų amžiaus grupių gyventojams patogiais kiemais. Tokie projektai – didelis indėlis, gaivinant senamiestį, suteikiant jam daugiau gyvybės“, – kalbėjo „MG Valda“ generalinė direktorė.

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vadovas mano, kad Vilnius dar neturi didelės patirties grąžinant senamiestį žmonėms gyventi, o blogasis pavyzdys ar pamokos yra tai, kas nutiko naujuose rajonuose: susisiekimas prastas, prikimšta pastatų, vaikų darželiai nepatogūs, o apie jaukumą nėra ko net kalbėti. Būtų esą nuostabu, kad geruoju plėtros pavyzdžiu taptų tolyn nuo senamiesčio centro besitęsiančios Polocko gatvės zonoje esantis vadinamasis tolimasis Užupis, pasižymintis unikaliu kalvotu kraštovaizdžiu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prokurorai ėmėsi tirti, ar Lietuvos įmonės pažeidė ES Rusijai taikomas sankcijas (14)

Prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą, kad Lietuvos įmonės galėjo pažeisti Europos Sąjungos...

Lietuvos paštas: sprendimo dėl centrinių paštų pardavimo nėra atnaujinta (9)

Valstybės valdomas Lietuvos paštas, savo tinklalapyje skelbiantis apie centrinio pašto pastatų...

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Skelbiamas S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rangovo konkursas (19)

Kauno savivaldybė ruošiasi S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos darbams: pradedama...

Būsto statyba Rusijoje šiemet sumenko dešimtadaliu (5)

Per septynis šių metų mėnesius Rusijoje pastatyta 33,4 mln. kvadratinių metrų naujo gyvenamojo...

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (17)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (65)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (72)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1069)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (40)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (82)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (3)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (56)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...