Prieš 11 metų butą Vilniuje dar už dolerius įsigijusi ir įsirengusi Dovilė pasakoja, kad prieš dešimtmetį jos susidūrimas su statybininkais buvo itin malonus. „Nusipirkus butą, ant durų radome skelbimą dėl buto įrengimo darbų. Paskambinę susitarėme su dviem profesionaliais statybininkais, kurie dirbo nuo 7 val. ryto iki pat vėlaus vakaro. Laisvą dieną jie sau pasilikdavo tik sekmadienį. Darbai buvo atlikti tikrai kokybiškai“, - teigė vilnietė.
Pasak moters, po ketverių metų su vyru jie nusprendė perdažyti svetainę: „Už šį darbą sumokėjome beveik tiek, kiek už viso buto remontą po pirkimo“. Dovilė teigė tikinti, kad statybininkus išlepino gerėjanti situacija nekilnojamo turto rinkoje. „Teko iš darbuotojų išgirsti ir tai, kad daugiau mums nedirbs, nes neva esame per reiklūs klientai. Manau, kad statybininkai pasidarė sunkiau sukalbami ir tingesni po to, kai išsikreipė rinka ir jie pradėjo daug daugiau uždirbti“, - svarstė pašnekovė.
Glaistas – į vamzdį
DELFI kalbinto Antano prisiminimai apie susidūrimus su statybininkais daug nemalonesni. Vyras pasakojo, kad po kivirčo su sienas glaistavusiais darbuotojais jis liko su užkimštu vonios kriauklės vamzdžiu.
„Iš pradžių vyrai dirbo normaliai, tačiau vėliau darbas pradėjo judėti labai lėtai. Mačiau, kad jie tempia laiką, o ir darbo kokybė nebuvo tenkinanti. Kai jiems tai pasakydavau, jie sakė, kad aš neišmanau ir neturiu čia ko kabinėtis. Kadangi mano kantrybė seko, atsivežiau pažįstamą, kuris dirba statybų sektoriuje. Jis irgi darbuotojams patvirtino, kad darbai nėra atlikti kokybiškai. Išsiskyrėme piktuoju“, - prisiminė Antanas.
Tačiau tuo vyro vargai nesibaigė. Paruošus vonios kambarį, atėjo laikas montuoti kriauklę. „Kai santechnikas ją įmontavo ir atsuko vandenį, pamatėme, kad vanduo iš kriauklės neišbėga. Teko lupti plyteles ir žiūrėti, kur problema. Padarę netvarką vonioje pamatėme, kad nutekamasis vamzdis užkimštas glaistu. Buvau įsiutęs“, - sakė pašnekovas.
Pasak jo, tikėtina, kad darbuotojai glaisto į vamzdį buvo pripylę specialiai, nes prieš barnius, jie tvarkingai statybines atliekas pylė į specialiai Antano nurodytą vietą.
Katilas – ant plonų vinių
Nemalonioje situacijoje su statybos darbuotojais susidūrė ir sostinės Senamiestyje gyvenusi Eglė. „Prieš kelis metus tvarkiausi namo stogą. Darbuotojui sumokėjau avansą, kad šis nupirktų medžiagas ir pradėtų darbuotis. Jis atvežė medžiagas, nuėmė dalį stogo ir dingo. Dingo mėnesiui“, - pasakojo moteris.
Praradusi kantrybę moteris sakė pradėjusi spausti darbuotoją visokiais būdais. Pavykus prisikviesti statybininką į namus, Eglė laukė kol šis baigs darbus. „Nemokėjau pinigų, kol nepadarė paskutinio darbo – virš tualeto nepakabino boilerio“, - tęsė vilnietė.
Po poros metų remontą vėl suplanavusi moteris buvo šokiruota, kai pamatė, ant kokių plonų vinių buvo šis pakabintas: „Boileris daug sveria, galėjo bet ką bet kada užmušti. Kai vyras su kaimynu prieš remontą nusprendė jį nukabinti, vos pajudinus jis visu svoriu krito žemyn. Net baisu pagalvoti, kas galėjo nutikti, jei jis taip būtų ant žmogaus užkritęs“.
Sutartis – galimybė reikalauti kokybės
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja Milda Deimantė teigė, kad tarnyba skundų, kuriuose būtų nurodyta, kad statybų darbų brokas įtariamai padarytas tyčia – nesulaukia. Tačiau pataria pasirūpinti sutartimi ir susitarimų įrodymais, kurie reikalingi reikalaujant kokybės.
„Nors Civiliniame kodekse nėra įtvirtinta rangos sutarčių privaloma rašytinė forma, tačiau nesudarius rašytinės sutarties bei joje šalims neaptarus terminų, atliekamų darbų kainos, garantinių įsipareigojimų ir kt., vėliau vartotojai gali susidurti su sunkumais, įrodant, kad nekokybiškus darbus atliko konkreti bendrovė ar asmuo, dirbęs pagal verslo liudijimą“, - teigė ji.
Specialistė patarė, kad jei nėra sudarytos sutarties, verta išsaugoti susirašinėjimus su darbuotojais (el. paštu, laiškais, faksu ir pan.), taip pat mokėjimą už darbus patvirtinančius dokumentus, kad norėdami apginti savo teises, vartotojai turėtų įrodymų.
Susidūrus su nekokybišku statybos darbų atlikimu, tarnyba siūlo iš pradžių raštu nurodyti bendrovei ar asmeniui, atlikusiam darbus, defektus ir reikalavimą.
„Nepavykus susitarti su bendrove, vartotojai gali pateikti prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, tarpininkauti sprendžiant kilusį ginčą. Gavusi vartotojo prašymą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreiptųsi į bendrovę dėl taikaus ginčo sprendimo neteisminiu būdu, o nepavykus išspręsti ginčo, turėdama nepriklausomų ekspertų išvadas arba faktinių aplinkybių surašymo aktą, galėtų inicijuoti neteisminį ginčo nagrinėjimą bei priimti nutarimą byloje rašytinio proceso tvarka“, - aiškino M. Deimantė.
Pasak specialistės, tarnyba, nagrinėdama skundus, susijusius su statybos sektoriumi, susiduria su problema, kad nėra reglamentuotas valstybės institucijų dalyvavimas nustatant statybos defektus, atsiradusius paprasto remonto metu, esant garantiniam terminui. „Taip pat nėra valstybinės institucijos, galinčios įvertinti statybos darbų ir statybos produktų įmontavimo kokybę, defektų atsiradimo priežastis bei pateikti išvadas“, - sakė specialistė.
Statybininkų atstovas: faktai seni, iš pasakėlių
Pasiteiravus apie statybų etiką, A. Šeštakauskas sakė, kad statybų versle galioja statybos normos ir „arba jų laikomasi, arba ne“.
„Jei nesilaikoma, tai yra priemonės, kaip išsireikalauti iš rangovo tinkamos kokybės. Tam yra sutartys“, - teigė pašnekovas.
A. Šeštakauskas sutiko, kad tam tikras procentas statybos darbų specialistų visgi užsakymus daro be sutarčių, o tai taip pat apsunkina galimybę reikalauti kokybės, tačiau, kiek procentų statybininkų renkasi nelegalius užsakymus pasakyti, nenorėjo: „Numanau, koks tai procentas, bet skelbiamų duomenų neturime“.
Tačiau asociacijos prezidentas taip pat pabrėžė, kad darbas be sutarčių daugiau žalos padaro pačiam darbuotojui, o ne užsakovui, nes pirmasis lieka be socialinių garantijų.
