Renovuojamiems objektams - nekokybiški langai?

Laukta revoliucija neįvyko – antrarūšių langų renovuotose ugdymo įstaigose bei kituose visuomeninės paskirties pastatuose nerasta, pažeidimai, jeigu tokių nustatyta – smulkūs. O lūkesčiai buvo dideli. Jau kelintus metus kalbama, kad konkursus laimėjusios įmonės dažnai į renovuojamus objektus sumontuoja pigius nekokybiškus langus. Tačiau iki šiol oficialiai nebuvo išaiškinta nė vieno tokio atvejo.

Nieko bloga nepamatė

Praėjusiais metais Ūkio ministerijos užsakymu Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros instituto akredituotos laboratorijos specialistai tyrė mokslo, auklėjimo, gydymo ir slaugos įstaigose pakeistus langus, kur renovacija atlikta už valstybės bei savivaldybių lėšas. Šiuose visuomeninės paskirties pastatuose langai buvo keisti 2009 metais ir 2010-ųjų pradžioje. Ekspertai turėjo nustatyti, ar jie atitinka deklaruojamąją gamintojų vertę bei statybos techninių reglamentų reikalavimus.

Įvairiuose Lietuvos miestuose patikrinta 50 objektų. KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vedėjas Raimondas Bliūdžius patikino, kad buvo tikrinami ne tik dokumentai, bet ir patys gaminiai. Tačiau kai kurių langus gaminančių įmonių atstovai, kurie domėjosi tyrimo eiga, liko nusivylę. Anot jų, ši istorija neduos jokių pamokų – patikrinti tik popieriai. O į klausimą – ar tai, kas parašyta, ir tai, kas sumontuota, atitinka tikrovę – atsakymas neduotas.

R. Bliūdžius nenorėjo sutikti, kad langai tikrinti paviršutiniškai. Jo teigimu, darbai atlikti trimis etapais. Pirmiausia patikrinta dokumentacija: langų atitikties sertifikatai ir deklaracijos, langų deklaruotinų ypatybių atitiktis Statybos techninio reglamento reikalavimams. Galiausiai pažiūrėta ir į pačius langus.

„Žinoma, ko nors ypatinga neradome. Kai kur buvo pateikti ne visi reikiami dokumentai, vėliau, po pirmųjų tikrinimų, jie atsirasdavo. Manyčiau, tai geras požymis. Įmonės ėmė įsisąmoninti, kad yra reglamentai ir jų būtina laikytis. Taip pat pradedama suprasti, kad langai negali būti bet kokie, jie turi atitikti tam tikrus kokybės reikalavimus“, – pasakojo R. Bliūdžius.

Pats suabejojo objektyvumu

KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vedėjas įžvelgė nemažai privalumų dėl įgyvendinto langų tikrinimo projekto. Tačiau jis pripažino, kad sužiūrėti viską objektyviai neturėjo galimybės. Pirmiausia dėl to, kad tikrinimai atlikti jau sumontavus langus. Būtų buvę geriau procese dalyvauti nuo pat pradžių – skelbiant konkursą ir nustatant sąlygas, kokius kriterijus turi atitikti langai.

„Daugeliu atvejų tikrinome langus, pagamintus gerai žinomų lietuviškų įmonių. Tad rasti didelių trūkumų vargu ar buvo galima tikėtis“, – sakė R. Bliūdžius.

Būta atvejų, kai sumontuoti nelietuviški langai, dokumentai pateikti vien lenkų kalba, deklaracijos kelia abejonių, ar gaminiai tikrai atitinka keliamus reikalavimus. Kokių imtasi priemonių prieš tokius pažeidėjus? Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vyresnysis specialistas Karolis Ruzgys atsakė labai apibendrintai: dauguma langų tiekėjų pašalino pažeidimus.

Paklaustas, ar pažeidimai pašalinti tik pakeičiant dokumentus, ar tiekėjai privalėjo pakeisti jau sumontuotus nekokybiškus langus, K. Ruzgys teigė šių detalių patikslinti negalįs. „Mūsų inspekcija atlieka tikrinimus pagal savo kompetenciją. Vertiname dokumentus, tikriname atitikties deklaracijas. Jeigu randame pažeidimų, imamės veiksmų, kad nekokybiškas produktas toliau nebūtų tiekiamas į rinką. O išmontuoti nekokybiškus gaminius, kurie jau panaudoti statybose, turi įpareigoti kitos institucijos“, – paaiškino K. Ruzgys.

Ardyti, pasirodo, nebūtina

Langus tikrinę specialistai pažymėjo, kad didelis dėmesys buvo kreipiamas ir į sumontuotų langų, ir į stiklo paketų ženklinimą, langų profilių storį, stiklo paketo rėmelio medžiagą, šilumą atspindinčia danga dengtų stiklų skaičių, varstymo padėčių galimybes ir kitas ypatybes, kurias galima nustatyti neardant lango.

„Yra metodika, pagal kurią lango ypatybes galima nustatyti jo neardant, netiriant laboratorijoje. Šilumos perdavimo koeficientas labai priklauso nuo lango profilio storio. Jeigu profilio storis nedidelis, net labai norėdamas reikiamų rezultatų negausi. O profilio storį galima išmatuoti nesunkiai“, – paaiškino KTU atstovas R. Bliūdžius.

Neardydami langų ekspertai gali nustatyti ir stiklo paketų kokybę, įvertinti, ar stiklas atsparus dūžiui, ar stiklo paketų rėmeliai pagaminti iš kokybiškos medžiagos. Varstymo padėčių skaičius – irgi akivaizdus.

Pasak R. Bliūdžiaus, patikrinus langą laboratorijoje galbūt neatitikimų būtų nustatyta iki 20 proc. daugiau. Tačiau specialistas nemano, kad dėl to vertėtų ardyti langus ir atlikti bandymus laboratorijoje. O Lietuvos langų gamintojai tvirtina, kad pamatyti, iš kokios žaliavos pagamintas langas, galima tik atlikus jo pjūvį. Būta atvejų, kai iš išorės plastikiniai langai nekėlė jokių įtarimų, o atlikus pjūvį pasirodė, kad rėmo sienelių storis – labai menkas, armuoti naudota visai netinkama medžiaga. O ir pats rėmas gamintas iš antrinių žaliavų.

Siūlo tikrinti nesumontavus

Mūsų šalyje langus gaminančios įmonės iš pradžių tikėjosi, kad langų kokybės patikrinimas atbaidys antrarūšių produktų siūlytojus. Tačiau joms teko nusivilti.

„Tikrintojams buvo netiksliai tikrinimo atlikimo galimybių požiūriu suformuluota užduotis. Buvo tikrinti tik baigti statyti arba statomuose objektuose jau sumontuoti langai. Tačiau kur kas svarbiau žinoti, kokie langų produkcijos gaminiai buvo pateikti į statybos objektą, koks langų profilio sienelių storis, kokie sumontuoti apkaustai, kokios tarpinės. Žinoma, šituos atsakymus galima pateikti tik patikrinus dar nesumontuotus, jeigu kyla įtarimas, langus. Tad panašius tyrimus reikėtų atlikti ne baigtuose ir naudoti priduotuose objektuose, bet dar statybų stadijoje. Manyčiau, kad visa esmė – nekokybiški produktai negali patekti į statybvietes. Visi gaminiai neturi būti prastesni, nei reikalaujama statybos techniniame reglamente“, – kalbėjo Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos vadovas Arvydas Klimkevičius.

„Statybos ir architektūros“ žiniomis, sostinės Fabijoniškių vidurinėje mokykloje renovacijos projekte buvo numatyti vienokie kokybės reikalavimai langams, tačiau konkursą laimėjusi įmonė jų visiškai nepaisė. Rezultatas – langai ir durys kelia grėsmę vaikų saugumui. Bent jau taip mano situaciją stebėję specialistai. Jie nuogąstauja, kad langai ir durys gali būti pagaminti iš antrinių žaliavų, neturi specialių apsauginių plėvelių, rankenos ir kitos detalės neatitinka reikalavimų.

Paklaustas, kaip iš tiesų turėtų būti atliekama langų kokybės patikra už valstybės pinigus atnaujinamuose objektuose, A. Klimkevičius išvardijo kelis punktus. Pirmiausia – fizinis langų tikrinimas turi būti atliekamas ne tada, kai jie sumontuojami, bet prieš imantis šių darbų, t. y. kai langų gaminiai atkeliauja į statybos objektą. Už kokybiškų gaminių šioje stadijoje priėmimą statybos objekte atsakingi techniniai statybos objekto prižiūrėtojai, tačiau jie tą darbą atlieka labai prastai, jeigu iš viso tai daro, nes daugeliu atvejų jiems trūksta paprasčiausios kompetencijos.

„Turėtų būti pasitelktos mobilios laboratorijos, sudarytos atestuotų specialistų darbo grupės. Žinoma, yra rizikos, kad ne visi pažeidimai bus rasti, tačiau konkursus laimėjusioms įmonėms nebeturėtų kilti pagundos taupyti ir kišti į objektus visišką šlamštą“, – teigė A. Klimkevičius.

Respublikinė langų ir durų asociacija ketina inicijuoti teisės aktų pakeitimus, pagal kuriuos į viešųjų pirkimų sąlygas būtų įtrauktas punktas statybos darbų pirkimo sąmatose numatyti atitinkamą procentą lėšų gaminiams statybos objekte (ir ne tik langų produkcijai) patikrinti laboratorijose. Langininkų manymu, tokiu atveju nebeliktų diskusijų, kas turėtų finansuoti laboratorijų tyrimus. O svarbiausia – šitaip būtų užtikrinama, kad objektus pasieks kokybiški gaminiai.