Specialistai kai kurias pardavimo sąlygas vertina nevienareikšmiškai, tačiau prognozuoja, kad ateityje ten gali būti dar vienas prekybos centras.
Kodėl reikia parduoti Vilniaus ir kitus du didžiausius centrinius paštus „Lietuvos pašto“ Finansų ir administravimo direktorius Kęstutis Jaržemskas išplatintame bendrovės pranešime teigė:
„Praėjusiame amžiuje statytų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų patalpos tapo perteklinėmis. Po kelis tūkstančius kvadratinių metrų užimančios patalpos daugiausia yra tuščios ir nenaudojamos, o jų eksploatacinės sąnaudos – didžiulės. Šių pastatų išlaikymas šiandien yra neracionalus.“
Bendrovė taip pat informavo, kad Vilniaus centrinio pašto išlaikymas kainuoja 75 tūkst. Eur per metus.
Parduodamo Vilniaus centrinio pašto plotas – daugiau kaip 5,4 tūkst. kv m. Tai būtų tiek pat, kiek užima 108 standartinio 50 kv. m ploto dviejų kambarių butai arba beveik 13 krepšinio aikštelių.
Pastato pardavimo sąlygose nurodyta, kad jo rinkos vertė – daugiau kaip 11 mln. Eur. Taigi, 1 kv. m kaina būtų kiek daugiau nei 2 tūkst. Eur. Kita vertus, kaip nurodoma pastato pardavimo sąlygose, paštas iš pirkėjo 15 metų nuomosis 280 kv. patalpas.
Primename, kad 2004 m. buvo parduotas šalia stovintis buvęs Vilniaus miesto savivaldybės pastatas. Už 8,1 tūkst. kv. m ploto administracinio pastatą ir 0,547 ha žemės sklypą tada buvo sumokėta 45,521 mln. Lt (13,18 mln. Eur).
Paprašytas pakomentuoti pastato pardavimo sąlygas „Ober-haus“ Komercinio NT departamento vadovas Darius Tumas nurodė, kad paties pastato gerai nežino, tačiau kai kurie dalykai jam vis dėlto kiek užkliuvo.
„Turbūt pirmiausia reikėtų įvertinti, ką su pastatu bus galima daryti. Jis yra pakankamai senas ir, įtariu, gali būti įtrauktas į kultūros vertybių sąrašą. Taigi, reikėtų išsiaiškinti, kokie bus apribojimai. Kitas dalykas, seni pastatai turi dideles erdves nenaudingo ploto. Jeigu dabartinį išplanavimą galima keisti ir panaudoti racionaliai, būsima patalpų paskirtis gali būti įvairi.
Artimiausias pavyzdys – šalia esantis prekybos centras „Gedimino 9“, buvusi Vilniaus savivaldybė. Taigi, vienas iš dabartinio pašto panaudojimo būdų – prekybos centras. Galbūt puiki vieta būtų ir viešbučiui, galbūt iš dalies administraciniam pastatui. Tik neaišku, kiek būtų galimybių įrengti automobilių stovėjimo vietas. Taigi panaudojimas gali būti įvairus, nes vieta tikrai patraukli“, – apie tai, kas pašto vietoje gali būti ateityje, svarstė pašnekovas.
Jis teigė neturįs pagrindo abejoti, kad pastato pardavimo sąlygose nurodyta rinkos vertė (11 mln. Eur) nustatyta objektyviai ir teisingai.
„Yra tiek lietuviškų įmonių, kurios pajėgtų nupirkti ir įgyvendinti projektą, tiek užsienio fondų. Šie galbūt labiau linkę investuoti į baigtinius objektus, na, kad neįstrigtų lietuviškų įstatymų peripetijose, draudimuose, ypač dėl kultūros paveldo.
Taigi, didesnę tikimybę duočiau, kad pastatą įsigis lietuviško kapitalo įmonė. Bet neatmetu, kad gali būti tie patys fondai gali pasisamdyti specialistus, teisininkus, kurie padėtų sėkmingai dalyvauti konkurse“, – komentavo vadovas.
Jis abejojo, ar rugsėjo 15 d. terminas, iki kurio pirkėjai gali teikti pasiūlymus, yra pats geriausias.
„Terminas, sakyčiau, pasirinktas ne pats dėkingiausias. Liepa, rugpjūtis – intensyvus atostogų metas. Sakyčiau, du mėnesiai tokiam objektui įvertinti yra per mažai. Reikėtų suprasti, kad pastatą teks įvertinti daugybe aspektų – pirkėjui reikės pagalbos iš skirtingų sričių specialistų, o atostogų metu juos rasti gali būti sudėtinga.
Nenustebčiau jei per pirmą terminą jo niekas nenupirks. Toliau, jei pavyks viską išnagrinėti, gali būti skelbiamas pakartotinis konkursas. Tačiau nebūtinai mažesne kaina“, – aiškino D. Tumas.
Jis taip pat abejojo dėl numatyto reikalavimo išnuomoti dalį parduodamų patalpų tam pačiam „Lietuvos paštui“:
„Tai nėra įprasta praktika, nes tokių konkursų apskritai nėra daug. Šita sąlyga irgi turbūt nėra ypatingai patraukli. Tikriausiai jie nori dalies vertingų pirmo aukšto patalpų ir dalies rūsio numatytoms funkcijoms. Jie nori brangaus nuomos ploto ir ilgam laikotarpiui. Iš jų pusės sąlyga suprantama, tačiau būsimam pirkėjui ji nebūtinai patraukli.
Konkursinė sandorio kaina bus skaičiuojama iš pastato kainos atimant nuomos pajamų kainą. Pirkdamas tokį turtą kiekvienas investuotojas skaičiuoja, kiek maksimaliai uždirbs iš nuomos, visą įmanomą grąžą. Jeigu paštas tikisi palankesnių sąlygų, mažesnių nei rinkos nuomos kainą, tai būsimam pirkėjui tai bus tiesiog nepatrauklu.“
Kitas komercinio NT specialistas, prašęs neskelbti jo vardo ir pavardės, suabejojo, ar įvardyta pašto pastato kaina rinkos kaina yra visiškai pagrįsta, nors noras pasilikti dalį patalpų nuomai ir gali būti laikomas normalia praktika siekiant likti strateginėje, klientams įprastoje vietoje.
„Vis dėlto pardavimo kaina diskutuotina. Įdomu, kaip bus su jo panaudojimu ateityje, bet maždaug 2 tūkst. Eur už 1 kv. m galbūt mažoka, sakyčiau, galėtų būti ir apie 2,4 tūkst. Eur. Aišku, reikėtų labiau įsigilinti į daugelį niuansų , kiek žemės priklauso, ar galima padaryti papildomai investavus – visus kitus niuansus (pvz., ar bus leidžiama didinti pastato aukštingumą ir taip sukurti daugiau ploto).
Jei neklystu, „Gedimino 9“ savininkai svarsto papildomai tvarkytis ir, matyt, parduos pastatą. Spėju, bus apie 4 tūkst. Eur už 1 kv. m. Aišku, ši prekybos centras turi savo koncepciją ir esamus nuomininkus. Centrinio pašto vietoje visa tai reikės sukurti. Veikiausiai tai ir bus prekybos centras, nes aukštos lubos, patalpas pritaikyti biurams būtų sunkiau“, – komentavo jis.
Jo nuomone, labiau tikėtina, kad patalpas įsigis užsienio kapitalo įmonė ar fondai.
