Įdomu tai, kad 1990 m. – 39 proc. viso būsto priklausė gyventojams ir apie 19,4 kv. m teko vienam asmeniui. Šiemet jau 97 proc. visų būstų yra gyventojų nuosavybė, o žmogui tenka apie 29,5 kv. m, pokyčius per 25-erius nepriklausomybės metus įvertino „Swedbank“.
Pasak „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovės Jūratės Gumuliauskienės, tai rodo ne tik geresnę žmonių gyvenimo kokybę.
Priežastimis yra ir naujo būsto statyba, demografiniai pokyčiai, nes gyventojų per 25-erius metus sumažėjo nuo 3,7 mln. iki 2,9 mln.
„To priežastys: tiek iš Lietuvos išvykę kariškiai ir jų šeimos, tiek ir emigravę į užsienį Lietuvos gyventojai“, - įvardijo J. Gumuliauskienė.
Ji pastebi, kad iš esmės pasikeitė ir būsto įsigijimo įpročiai: jei anksčiau žmonės namus pirko iš artimųjų skolintomis ar nuosavomis lėšomis, dabar kur kas dažniau būstui yra skolinamasi iš bankų.
„Prieš 25-erius metus nebuvo tokių produktų kaip būsto ar vartojamoji paskola, tiek gyventojams, tiek verslui buvo siūlomas standartizuotas paskolos produktas", - kalbėjo J. Gumuliauskienė.
Pasak daugiau nei 15-a metų bankų sektoriuje dirbančios J. Gumuliauskienės, pirmosios standartizuotos būsto paskolos pradėtos teikti nuo 1999 m., o iki tol būstui skolinosi tik „drąsiausi“ gyventojai.
„Pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį sąlygos skolintis gyventojams nebuvo palankios, nes pati rinka tebuvo embriono stadijoje. Keitėsi valiutos, buvo daug neapibrėžtumo, todėl pradžioje finansinės institucijos skolindavo labai trumpam 5 metų laikotarpiui ir ypač aukštomis palūkanomis. Jos siekdavo, o kai kada ir buvo didesnės nei 100 proc. Tokiomis sąlygomis skolinosi pavieniai asmenys, tačiau kai kuriems labai pasisekė – pasikeitus valiutai, visai paskolai išmokėti užteko vos kelių mėnesių atlyginimo naująja valiuta“, - apie būsto rinkos užuomazgas pasakojo ji.
Skaičiuojama, kad aktyvi būsto rinka Lietuvoje ėmė kurtis 2004-aisiais.
Dabar vidutiniškai gyventojai skolinasi 21-eriems metams, o paskolos įmokoms skirtia ne daugiau nei 30 proc. savo pajamų.
Banko skaičiavimais, dabar vidutinei būsto paskolai padengti vidutiniškai uždirbančiam asmeniui reikia 7 metinių darbo užmokesčių.
DELFI skelbė, kad Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas anonsavo, kad bankų veiklos reguliuotojas ruošiasi patikslinti „Atsakigo skolinimo nuostatus“ ir sumažinti gyventojų galimybes įsiskolinti bei taip juos apsaugoti nuo artėjančio palūkanų šoko.
Pasak jo, dabar gyventojai gali įsiskolinti iki 11 metinių darbo užmokesčių, tačiau planuojama galimybes įsiskolinti sumažinti iki 6 metinių darbo užmokesčių.
Kuriasi ir būsto nuomos kultūra
Įdomu tai, kad Lietuvoje tik pastaraisiais metais ėmė formuotis būstų nuomos rinka.
Anot J. Gumuliauskienės, Lietuvoje iki šiol nėra sukurta nuomojamojo būsto kultūros, bet ji ima kurtis dabar.
„Nepasakyčiau, kad labai aktyviai, bet mūsų tyrimai rodo, kad jauni žmonės nemato problemos nuomotis būsto. Galbūt problema yra tai, kad pas mus nelabai yra ilgalaikės nuomos, kuri leistų žmonėms jaustis kaip gyvenantiems savo namuose, bet palaipsniui netgi čia yra pokyčių ir nuomos rinka gali po truputį labiau aktyvėti“, - kalbėjo pašnekovė.
Kartu turėtų spartėti ir būsto renovacijos procesas, nes Lietuvoje didžioji dalis būsto fondo statyta iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
