Skirtumą suėda mokesčiai?
Ekspertai pastebi, jog praėjusio šildymo sezono aktualijos akivaizdžiai pakoregavo nekilnojamojo turto rinką.
Tiek statytojai, tiek pardavimų tarpininkai tvirtina, jog pastaruoju metu pirkėjai mieliau dairosi į naujos statybos būstus, nors dar visai neseniai buvo galima stebėti visai kitokias tendencijas. „Ant bangos“ – ir gerokai atpigę žemės sklypai bei nebaigti statyti gyvenamieji namai.
„Šiuo metu nekilnojamojo turto rinkoje jaučiamas šioks toks štilis. Natūralu – vasara, daugeliui ne tas galvoje. Vis dėlto, kalbant apie naujos statybos būstus, jie neblogai “juda„ ir dabar. Be to, jau kurį laiką jaučiame šio segmento suaktyvėjimą“, – pripažino nekilnojamojo turto agentūros „Gijoneda“ vadovas Edmundas Jankus.
Pašnekovas skaičiavo, jog, tarpininkaujant jo įmonei, pernai senos statybos butų pirkimo ir pardavimo sandorių buvo sudaryta apie 30 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu šiemet.
Rinkos ekspertų duomenimis, butai senuosiuose daugiabučiuose kainuoja maždaug perpus pigiau – šiandien naujos statybos būsto 1 kv. m kaina vidutiniškai siekia nuo 3,5 tūkst. iki 5 tūkst. litų.
Tačiau, pasak E.Jankaus, daugelis pasiskaičiuoja, kad galiausiai tą skirtumą vis tiek suės mokesčiai, tad šiandien pirkėjų pasirinkimą nemaža dalimi nulemia būsto išlaikymo bei gyvenimo kokybės kriterijai.
Pašnekovo pastebėjimu, sutaupyti siekiama renkantis mažesnio ploto būstus – tiek kalbant apie seną, tiek apie naują statybą, populiariausi rinkoje vis dar išlieka 1–2 kambarių butai.
Vietoje renovacijos
Bendrovės „Baltijos investicijų grupė“, uostamiesčio pietinėje dalyje plėtojančios „Bigbūsto“ projektą, valdybos narys bei komercijos direktorius Mindaugas Vėgelė taip pat pripažino, jog pirmas klausimas, kurį užduoda potencialūs pirkėjai, – kiek čia kainuoja būsto išlaikymas šildymo sezono metu.
„Turbūt tai sietina su tuo, kad šis šildymo sezonas žmones labai supurtė“, – mano pašnekovas.
Pasak M.Vėgelės, tai, kad būstų šildymas „Bigbūsto“ daugiabučiuose kainuoja nuo 1 iki 2 litų už 1 kv. m, vilioja ir senos statybos daugiabučių gyventojus. Vietoje renovacijos galvosūkio jie tiesiog renkasi butą naujame name.
„Tokių pirkėjų turime išties nemažai. Šiuo metu taikome akciją, kad kai žmogus turi pinigų sumą, siekiančią trečdalį mūsų parduodamo buto kainos, likusią dalį mes metus kredituojame nemokamai. Tiesiog per tą laiką žmogus gali ramiai parsiduoti senąjį butą. Ir galime teigti, kad ši akcija labai pasiteisino“, – abiem pusėms naudingas sąlygas įvardijo M.Vėgelė.
Palūkanos – fantastiškos
Pašnekovo pastebėjimu, dabar pirkėjai į būsto pirkimą žiūri labai atsakingai – pasirūpina susirinkti visą informaciją apie projektą, itin gilinasi į dalykus, kurie susiję su statybų kokybe bei garantiniais įsipareigojimais.
Tačiau, pasak M.Vėgelės, šiuo metu jau esą daugiau dėmesio skiriama ir komforto reikalavimams, nebebijoma erdvesnių plotų, priešingai nei vos įsilingavus krizei, kai svarbiausiu kriterijumi tapdavo galutinė pirkinio kaina.
Pašnekovo teigimu, per šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bendrovės pardavimai uostamiestyje šiek tiek augo.
M.Vėgelė neatmetė, jog tai gali būti susiję ir su palankiomis paskolų teikimo sąlygomis.
„Iš esmės kryptys priešingos. Viena vertus, priimtas sprendimas, kad bankai negali skolinti daugiau kaip 85 proc. būsto vertės sumos. Ir šis pradinis įnašas didžiajai daliai pirkėjų yra sunki finansinė našta. Kita vertus, dabar gerokai smuko palūkanos – bendra jų suminė išraiška dabar siekia vos 2,2–2,6 proc. Tokių fantastiškų palūkanų turbūt nėra buvę“, – aiškino įmonės atstovas.
M.Vėgelė nemato prielaidų, jog naujos statybos būstai pigtų.
„Kalbant apie Klaipėdą, butai po truputį statomi ir parduodami, procesas vyksta. Ir stūksančių vaiduoklių mieste neturime. Tik tiek, kad paklausa ne tokia, kokios norėtųsi, pardavimų tempas lėtesnis“, – pripažino pašnekovas.
Ir perka, ir fantazuoja
„Viskas gerai, stagnuojame, – apibūdindamas šiandienos nekilnojamojo turto rinką juokavo agentūros „Aidila” vadovas teisininkas Algimantas Bružas, bemat patikslinęs: – Tai reiškia, kad drastiškų pokyčių nėra. Maždaug metai, gal net šiek tiek ilgiau laikosi panašios kainos. 1–2 proc. svyravimas tai į viršų, tai žemyn yra veikiau simbolinis.“
Pašnekovo teigimu, nors vasarą labiau dominuoja būstų nuomos nei pirkimo ar pardavimo rinka, iš esmės pastaruoju metu sandorių lygmuo šiek tiek kyla.
„Ir Registrų centro informacija tai deklaruoja, ir mes tai pastebime. Gyvenimas nesibaigia, žmonės perkasi, statosi, gerinasi gyvenimo sąlygas, fantazuoja“, – teigė A.Bružas.
Pasak agentūros vadovo, statistiškai daugėja sandorių, susijusių su namų valdos žemės sklypų, taip pat nebaigtos statybos, vadinamųjų „dėžučių“, pardavimu bei pirkimu.
„Tam yra objektyvios priežastys. Gausi pasiūla ir labai stipriai kritusios kainos – 50–60 ir daugiau proc., palyginti su ekonominio pakilimo laikotarpiu“, – teigė A.Bružas.
Pinigus galima užkasti ilgam
Anot pašnekovo, norint, vaizdžiai tariant, užkasti pinigus į žemę, 15 arų gyvenamosios valdos sklypą šiandien galima nusipirkti kad ir už 30 tūkst. litų. Tačiau kada jame atsiras komunikacijos, civilizuota infrastruktūra, sunku prognozuoti.
A.Bružo teigimu, populiariausi ir vieni brangiausių žemės sklypų – Ginduliuose, Slengiuose, Triušeliuose, kvartaluose su gerai sutvarkyta infrastruktūra, patogiu privažiavimo keliu – vidutiniškai kainuoja 6–10 tūkst. už arą.
Pasak pašnekovo, „dėžučių“ kaina priklausomai nuo kokybės, įrengimo lygio svyruoja maždaug nuo 300 tūkst. iki 0,5 mln. litų.
„Labai išreikštos tendencijos, kad štai staiga žmonės puolė pardavinėti butus ir metėsi į namus, nėra. Bet lietuvių svajonės visada buvo gyventi arčiau žemės. Turėti savo kiemą, išeiti basam ant savo vejos – tai, be abejo, svaigina, traukia“, – pripažino specialistas.
Komentaras
Linas Juozaitis, bendrovės „Ober-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono vadovas
Vasarą tradiciškai tikimasi, kad, padidėjus žmonių srautams pajūryje, čia turėtų suaktyvėti ir nekilnojamojo turto rinka.
Tačiau kol kas tokių ryškių tendencijų nematyti. Potencialūs pirkėjai, kad ir apsižiūri būstus, neskuba, nes žino, kad vasarą kainos – aukščiausios. Rudenį jos skelbimuose nesikeičia, tačiau perkant jau galima tikėtis daugiau nusiderėti. Tarkime, jei šiuo metu už butą Palangoje ar Šventojoje dabar prašoma 150 tūkst. litų, pasibaigus vasarai, manau, tokį, jau būtų galima įsigyti maždaug 20 tūkst. litų pigiau. Kalbant apskritai, pastaruoju metu šalies nekilnojamojo turto rinka – stabili. Sandoriai vyksta, žinoma, ne taip intensyviai kaip ekonominio pakilimo metu, nebėra spekuliatyvinių pirkimų, bet kam reikia, tas perka, penkerius ar dešimt metų nelaukia. O kad kainos galėtų kristi, kol kas rimtesnių ženklų nematyti, pardavėjai taip pat nėra linkę jas labai leisti.
