LLRI siūlo naikinti GPM lengvatą ir jau paimtoms būsto paskoloms

 (780)
Nuo kitų metų reikėtų naikinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą naujai imamoms būsto paskoloms, o nuo 2010 m. naikinti šią mokesčių lengvatą ir anksčiau gautiems būsto kreditams. Šie siūlymai minimi tarp Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) parengtų pasiūlymų „Kaip elgtis krizės akivaizdoje".
© Žurnalas "Statyba ir architektūra"
„Žiūrint iš šalies, mąstančio žmogaus akimis, bet nusiimant teisininko kepurę, iš tikrųjų kyla klausimas, kaip yra su teisėtais lūkesčiais, kai nuo sausio numatoma padidinti mokesčius. Jie tarsi dingta. (...) Jeigu didinimas mokestis, tai yra pažeidžiamas tas pats teisėtas lūkestis, nes aš kitus metus planavau su mažesniais mokesčiais", - paklaustas, ar panaikinus lengvatą ir seniau išduotoms būsto paskoloms nebus pažeisti gyventojų teisėti lūkesčiai, svarstė LLRI prezidentas Remigijus Šimašius.

Teisininkai ne kartą yra sakę, kad atgaline data panaikinus šią mokesčių lengvatą valstybė gali sulaukti teismų procesų su gyventojais.

LLRI viceprezidentė Rūta Vainienė taip pat atkreipė dėmesį, kad įvedant lengvatą, ją gavo visi tie, kurie ir anksčiau turėjo būsto paskolas. „Tai kaip čia su pagrįstais lūkesčiais", - klausė ji.

LLRI skaičiavimu, panaikinus šią lengvatą būtų buvę galima sutaupyti apie 70 mln. Lt.

Vyriausybė kartu su kitų metų biudžeto projektu yra pateikusi GPM įstatymo projektą, kuriame numatyta naikinti šio mokesčio lengvatą naujai imamoms būsto paskoloms. Šiuo metu visi gyventojai, pirkdami būstą pasiskolinę pinigų iš banko gali pasinaudoti GPM lengvata, leidžiančia deklaruojant pajamas susigrąžinti dalį sumokėtų palūkanų.

LLRI skaičiuoja, kad įgyvendinus daugiau nei 40 pateiktų siūlymų kitų metų biudžeto išlaidas galima būtų sumažinti 4 mlrd. Lt. Kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto deficitas bus 2,6 mlrd. Lt, tačiau analitikai neabejoja, kad iždo skylė greičiausiai bus didesnė.

Ateities vizijoje – 11 proc. GPM tarifas

LLRI, be jau minėtų siūlymų naikinti GPM lengvatą, ragina atsisakyti visų PVM lengvatų, viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondą mažinti 15 proc., laikinai stabdyti ministrams mokamus priedus reprezentacijai, valstybės institucijų darbuotojams skiriamas lėšas komandiruotėms sumažinti trečdaliu.

Kitąmet valstybė raginama atsisakyti konsultacinių paslaugų pirkimo, pakeisti nedarbingumo ir ligos apmokėjimo sistemą taip, kad pirmąją sirgimo savaitę darbuotojas negautų ligos pašalpos ir atlyginimo.

Taip pat siūloma atsisakyti verslo ir kaimo rėmimo programų, valstybės investicijų programos projektų už 2,5 mlrd. Lt, nenaudoti valstybės lėšų privačių įmonių gelbėjimui.

Tarp LLRI pasiūlymų minimas ir raginimas atsisakyti išmokų vaikui pratęsimo iki 18 metų, atšaukti motinystės-tėvystės pašalpos mokėjimą iki vaikui sukaks 2 metai, atšaukti visų pradinukų nemokamą maitinimą, minimalaus darbo užmokesčio ir socialinių išmokų indeksavimą.

Taip pat valstybei siūloma kitąmet atidėti visų per pastaruosius 2 metus priimtų įstatymų įsigaliojimą, jei jie reikalauja papildomų biudžeto lėšų.

Nedelsiant raginama įgyvendinti aukštojo mokslo, sveikatos apsaugos reformas, peržiūrėti socialinės paramos sistemą.

GPM nuo kitų metų sausio siūloma sumažinti nuo 24 proc. iki 20 proc., tačiau nedidinti pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio tarifų, neplėsti „Sodros" sistemos privalomai apmokestinant žemdirbius, nedidinti „Sodros" įmokų tarifo, nemažinti pervedimų iš „Sodros" fondo biudžeto į privačius pensijų fondus.

Ateityje instituto analitikai GPM tarifą ragina mažinti iki 11 proc., įvesti „Sodros" įmokų lubas, o pelną apmokestinti tik tada, kai išsimokami dividendai.

Kerpant nagus galima ir rankas nukapoti

„Jūsų pasiūlytos priemonės man šiek tiek primena tai, kai moteris nueina į manikiūro saloną ir nori nusikirpti nagus, bet kyla pavojus, kad nusikirpsite ir ranką norėdami taip viską sumažinti ir iškarpyti", - pirmadienį LLRI surengtoje diskusijoje atkreipė dėmesį SEB banko vyriausiasis analitikas Nerijus Udrėnas.

Jo teigimu, labai svarbus yra šalies konkurencingumas, todėl visos krizės naštos negalima užkrauti tik ant valstybės pečių.

Tačiau, R. Šimašiaus teigimu, vien jau biudžeto projekte numatytas beveik 3 mlrd. Lt deficitas, o šalies ūkio augimas gali būti mažesnis nei prognozuojama, todėl deficitas gali viršyti ir 4 mlrd. Lt.

Be to, kitąmet gali tekti finansuoti ir porą milijardų litų šių metų deficito.

„Šiuo atveju uždavinys yra nei daug nei mažai maždaug 7 mlrd. Lt, kuriuos reikia iš kažkur paimti. (...) Nereikia įsivaizduoti, kad visos išlaidos yra tokios, kurioms reikia tik nagus pakarpyti ir manikiūrą padaryti, gal kartais ir nukapoti tas galūnes vertėtų, jeigu jos neprasmingą darbą daro. Dabar yra puiki proga tai padaryti", - tvirtino R. Šimašius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Nekilnojamasis turtas

Parodoje „Resta“ – ateities gyvenimo vizijos (2)

Didžiausioje Baltijos šalių statybų tematikos parodoje „Resta“ šiemet itin didelis dėmesys skiriamas ateities miestų ir pastatų vizijoms, rašoma pranešime spaudai.

Lietuviai Švedijoje statys daugiabučius (12)

Švedijoje veiklą vykdanti Lietuvos statybos bendrovė „Kovenda“ Upsalos mieste gegužės 2 d. pradės naują 2 mln. eurų vertės projektą – 13500 kv. m. gyvenamojo kvartalo namų fasadų įrengimą, rašoma pranešime spaudai.

Nekilnojamasis turtas Vilniuje toliau brangsta (46)

Pastaruoju metu nuolat augančios būsto kainos tendencingai didės ir toliau, tačiau didelė pasiūla neleis joms kilti greitai ir aukštai, sako nekilnojamojo turto pardavimo ekspertas, Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) valdybos narys Mantas Mikočiūnas.

Nauja valstybinės žemės nuomos tvarka gali tapti staigmena plėtotojams bei bankams (3)

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) šią savaitę planuoja pateikti Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo projektą Teisingumo ministerijos derinimui.

Jaunimas neperka sodybų: gandralizdis ant stogo ir šviežiai nupjautos žolės kvapas nekelia jokių sentimentų (582)

Pavasarį bundanti gamta primena poilsines sodybas prie ežerų ir miškuose turintiems miestiečiams, kad jau metas galąsti vejapjovės peilius, išsivalyti po žiemos apdulkėjusias kepsnines ir atsakinėti į draugų klausimus, kada planuoja kūrenti pirtį. Sodybomis Dzūkijoje prekiaujantys nekilnojamojo turto agentūrų atstovai teigia, kad lietuvių laisvalaikio pomėgiai sparčiai keičiasi – jaunos šeimos neturi jokių sentimentų kaimui ir užsidirbę pinigų mieliau leidžia juos kelionėms ir kitoms pramogoms, bet neperka sodybų.