Teisininkai ne kartą yra sakę, kad atgaline data panaikinus šią mokesčių lengvatą valstybė gali sulaukti teismų procesų su gyventojais.
LLRI viceprezidentė Rūta Vainienė taip pat atkreipė dėmesį, kad įvedant lengvatą, ją gavo visi tie, kurie ir anksčiau turėjo būsto paskolas. „Tai kaip čia su pagrįstais lūkesčiais", - klausė ji.
LLRI skaičiavimu, panaikinus šią lengvatą būtų buvę galima sutaupyti apie 70 mln. Lt.
Vyriausybė kartu su kitų metų biudžeto projektu yra pateikusi GPM įstatymo projektą, kuriame numatyta naikinti šio mokesčio lengvatą naujai imamoms būsto paskoloms. Šiuo metu visi gyventojai, pirkdami būstą pasiskolinę pinigų iš banko gali pasinaudoti GPM lengvata, leidžiančia deklaruojant pajamas susigrąžinti dalį sumokėtų palūkanų.
LLRI skaičiuoja, kad įgyvendinus daugiau nei 40 pateiktų siūlymų kitų metų biudžeto išlaidas galima būtų sumažinti 4 mlrd. Lt. Kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto deficitas bus 2,6 mlrd. Lt, tačiau analitikai neabejoja, kad iždo skylė greičiausiai bus didesnė.
Ateities vizijoje – 11 proc. GPM tarifas
LLRI, be jau minėtų siūlymų naikinti GPM lengvatą, ragina atsisakyti visų PVM lengvatų, viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondą mažinti 15 proc., laikinai stabdyti ministrams mokamus priedus reprezentacijai, valstybės institucijų darbuotojams skiriamas lėšas komandiruotėms sumažinti trečdaliu.
Kitąmet valstybė raginama atsisakyti konsultacinių paslaugų pirkimo, pakeisti nedarbingumo ir ligos apmokėjimo sistemą taip, kad pirmąją sirgimo savaitę darbuotojas negautų ligos pašalpos ir atlyginimo.
Taip pat siūloma atsisakyti verslo ir kaimo rėmimo programų, valstybės investicijų programos projektų už 2,5 mlrd. Lt, nenaudoti valstybės lėšų privačių įmonių gelbėjimui.
Tarp LLRI pasiūlymų minimas ir raginimas atsisakyti išmokų vaikui pratęsimo iki 18 metų, atšaukti motinystės-tėvystės pašalpos mokėjimą iki vaikui sukaks 2 metai, atšaukti visų pradinukų nemokamą maitinimą, minimalaus darbo užmokesčio ir socialinių išmokų indeksavimą.
Taip pat valstybei siūloma kitąmet atidėti visų per pastaruosius 2 metus priimtų įstatymų įsigaliojimą, jei jie reikalauja papildomų biudžeto lėšų.
Nedelsiant raginama įgyvendinti aukštojo mokslo, sveikatos apsaugos reformas, peržiūrėti socialinės paramos sistemą.
GPM nuo kitų metų sausio siūloma sumažinti nuo 24 proc. iki 20 proc., tačiau nedidinti pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio tarifų, neplėsti „Sodros" sistemos privalomai apmokestinant žemdirbius, nedidinti „Sodros" įmokų tarifo, nemažinti pervedimų iš „Sodros" fondo biudžeto į privačius pensijų fondus.
Ateityje instituto analitikai GPM tarifą ragina mažinti iki 11 proc., įvesti „Sodros" įmokų lubas, o pelną apmokestinti tik tada, kai išsimokami dividendai.
Kerpant nagus galima ir rankas nukapoti
„Jūsų pasiūlytos priemonės man šiek tiek primena tai, kai moteris nueina į manikiūro saloną ir nori nusikirpti nagus, bet kyla pavojus, kad nusikirpsite ir ranką norėdami taip viską sumažinti ir iškarpyti", - pirmadienį LLRI surengtoje diskusijoje atkreipė dėmesį SEB banko vyriausiasis analitikas Nerijus Udrėnas.
Jo teigimu, labai svarbus yra šalies konkurencingumas, todėl visos krizės naštos negalima užkrauti tik ant valstybės pečių.
Tačiau, R. Šimašiaus teigimu, vien jau biudžeto projekte numatytas beveik 3 mlrd. Lt deficitas, o šalies ūkio augimas gali būti mažesnis nei prognozuojama, todėl deficitas gali viršyti ir 4 mlrd. Lt.
Be to, kitąmet gali tekti finansuoti ir porą milijardų litų šių metų deficito.
„Šiuo atveju uždavinys yra nei daug nei mažai maždaug 7 mlrd. Lt, kuriuos reikia iš kažkur paimti. (...) Nereikia įsivaizduoti, kad visos išlaidos yra tokios, kurioms reikia tik nagus pakarpyti ir manikiūrą padaryti, gal kartais ir nukapoti tas galūnes vertėtų, jeigu jos neprasmingą darbą daro. Dabar yra puiki proga tai padaryti", - tvirtino R. Šimašius.
