Lietuviai stato daugiabučius Švedijoje: kaip skiriasi pirkėjai

 (34)
Ne tik Lietuvos statybininkus, bet ir statybų įmones vilioja Skandinavija, kur ne tik atlyginimai, bet ir nekilnojamojo turto kainos yra kur kas didesnės.
Daugiabutis Švedijoje
Daugiabutis Švedijoje
© Bendrovės nuotr.

Gelžbetinio ir metalo konstrukcijas siūlanti bendrovė „Markučiai“ ne vienerius metus švedams stato daugiabučius ir kotedžus.

„Dirbti Švedijos rinkoje sprendimas buvo priimtas dar 2008 metais. Savo gaminius ir paslaugas pradėjome eksportuoti norėdami užsitikrinti pakankamą gamybos srautą. Tam reikėjo naujų rinkų“, DELFI sakė bendrovės komercijos direktorius Tadas Raškauskas.

Pasak jo, Švedijoje populiariausias mažaaukštis gyvenamasis būstas.

„Projektų dydžiai buvo įvairūs, nuo 40 butų iki 250 butų. Labiausiai Švedijoje populiarūs yra mažaaukščiai daugiabučiai, esame statę ir kotedžo tipo gyvenamuosius kvartalus. Daugumą paslaugų nuo projektavimo iki statybos atliekame patys, bet prireikus kreipiamės ir į vietinius rangovus ir tiekėjus“, - teigė jis.

Dažniausiai bendrovės statomuose projektuose dirba darbuotojai iš Lietuvos.

Paklaustas, kuo skiriasi darbas Lietuvoje ir Švedijoje, jis sakė: „Švedijoje labiau vertinamas ilgalaikis bendradarbiavimas: kompetencija, patikimumas, statybos greitis ir kokybė. Lietuvoje kaina lemia beveik viską, dažnai projektai yra sukoncentruoti į trumpalaikį pelną, todėl taupoma nelogiškose vietose, pavyzdžiui, tokiose kaip projektavimas“.

Taip pat Švedijoje projektuojami didesni butai nei Lietuvoje statomuose daugiabučiuose.

„Bet Lietuvoje, tikiuosi, tai yra laikina, nes priklauso nuo galimybių įpirkti būstą. Jei bankai Lietuvoje griežtins finansavimo sąlygas, kas, panašu, vyksta nuo šių metų, o perkamoji galia nedidės, akivaizdu, kad pirkėjai galės įpirkti tik mažesnio ploto butus“, - teigė T. Raškauskas.

Pasak jo, dirbant su partneriais Švedijoje ir Norvegijoje padeda tai, kad įmonė visus projektus vykdo BIM (pastato informacinio modeliavimo) aplinkoje, kuri Lietuvoje dar nėra populiari.

Švedijoje skiriasi ne tik būstų plotas ar daugiabučių dydis, bet ir kaina. Tinklalapio maklarstatistik.se duomenimis, vidutiniškai visoje šalyje vienas kvadratinis metras gyvenamojo būsto kainuoja 34379 kronas (apie 3700 eurų), o, pavyzdžiui, Stokholmo centre – 81,662 tūkst. kronų (8700 eurų), Malmės centre – 24,130 tūkst. kronų (apie 2600 eurų).

Tuo metu nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-haus“ vertinimu, šiemet vidutinės butų kainos
Vilniuje siekė 1200-1300 eurų už kv. m, Rygoje - 1000-1100 eurų už kv. m, Taline - 1400-1500 eurų už kv. m.

Lietuvos statybininkų asociacija skelbia, kad pernai Lietuvos statybos įmonės į užsienį eksportavo savo paslaugų už daugiau nei 0,5 mlrd. Lt (apie 145 mln. eurų).

Asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas DELFI sakė, kad lietuvių statybininkų įvaizdis svetur yra kur kas geresnis nei gimtojoje šalyje, o svetur dirba ne viena Lietuvos įmonė.

„Lietuvoje statybininkai įsivaizduojami kaip purvini, išgėrę, visada pavargę. O Vakaruose mūsų statybininkai įsivaizduojami kaip labai darbštūs, atsakingi, kompetentingi, motyvuoti“, - komentavo jis.

Lietuvos statybininkai dažniausiai dirba Švedijoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje.

Lietuvoje statybų verslu užsiima daugiau nei 5 tūkst. Įmonių, sektoriuje dirba daugiau nei 87 tūkst. Žmonių, o tai yra beveik dešimtadalis dirbančiųjų.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

V. Matijošaitis Kaune prisiminė P. Escobaro metodus (137)

Plomo o plato? Tokia legendine fraze – pinigai ar kulka – vadovavosi Kolumbijos narkobaronas Pablo Escobaras. Panašu, kad interpretuotai ši frazė taikoma ir Kaune. Laikinosios sostinės valdžia pradėjo taikyti politiką „meduolis arba bizūnas“. Taip Kauno meras Visvaldas Matijošaitis stoja į kovą su neprižiūrimų ir miesto vaizdą darkančių fasadų šeimininkais. Rezultatas jau matomas.

Noras turėti naują stogą baigėsi nemaloniu siurprizu (18)

Noras turėti naują stogą vieno Dembavos daugiabučio gyventojams baigėsi nemaloniu siurprizu. „Aukštaitijos būstą“ stogo remonto darbams pasisamdę žmonės liko it musę kandę – vos palijus butus užtvindė vanduo.

Vilniaus valdantieji išbraukė klausimą dėl arenų NT mokesčio (3)

Vilniaus taryba trečiadienį nesvarstė nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų arenoms ir koncertų salėms klausimo. Opozicija tvirtino, kad atleisti nuo mokesčio numatyta tik vieną iš 10-ties objektų - „MG Baltic“ akcininkų valdomą Vito Gerulaičio teniso akademiją. Vilniaus meras Remigijus Šimašius tai pavadino technine klaida.

Specialistai pataria, kaip tvarkytis su valstybiniu nekilnojamuoju turtu (1)

Naujausiais Valstybės turto informacinės paieškos sistemos (VTIPS) duomenimis, valstybė turi daugiau nei 30 000 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas siekia beveik 17 mln. kv. m. Įsibėgėjus valstybinio nekilnojamojo turto (NT) registravimui tapo akivaizdu, kad valstybė patiria nuostolių dėl neefektyvaus jo valdymo. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, sprendžiant šią problemą, pirmiausia reikia inventorizuoti visą turtą, parduoti perteklinį, o likusiam taikyti nuomos principą. Tokiu būdu valstybinės institucijos būtų skatinamos atsakingai naudoti nekilnojamąjį turtą, rašoma "Newsec" pranešime spaudai.

Lapkritį augo NT pardavimai (5)

Nekilnojamojo turto (NT) rinka rudens pabaigoje išliko rami – pagal pirkimo sandoriais perleistų objektų skaičių lapkritis 3,4 proc. nusileido spaliui. Visgi net ir po pasyvaus lapkričio šiemet būsto rinkos rodikliai jau spėjo aplenkti visų 2015 m. rezultatus.