Kaip DELFI sakė Užupio seniūnaitis Sakalas Gorodeckis, naują bendruomenės pasipiktinimo bangą sukėlė baigiamas statyti keturių aukštų su mansarda daugiabutis. Iš viso komplekse yra keturi statiniai.
Tuo metu projektą įgyvendinančios bendrovės „Sermeta“ vadovas Kęstutis Apanavičius DELFI tvirtino, kad atstatinėja senus statinius, kurie ir buvo tokio aukščio, kokie yra dabartiniai daugiabučiai.
„Jie čia stato gal dešimt metų, per tą laiką jie sugadino gyvenimą visiems aplinkiniams gyventojams, padarė šiukšlyną. Pagal Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą leidžiama statyba yra du aukštai su mansarda, per visas perturbacijas prieš krizę jie gavo vieną statybos leidimą, paskui kitą. Dabar matome, kad jie stato daugiau nei galėtų pagal Reglamentą, tačiau pagal popierius viskas yra teisėta“, - DELFI sakė S. Gorodeckis.
Iš tiesų statybose minėtame sklype prasidėjo dar prieš nekilnojamojo turto krizę 2007 m., tačiau per ekonomikos nuosmukį buvo sustojusios.
„Yra susiklosčiusi tokia paradoksali situacija, kad jeigu jau yra statybos leidimas, visi bijo sukti ratą atgalios, nes tada reikia su teismais kariauti ir teisiniu būdu tuos dalykus stabdyti. Jau žmonės buvo susitaikę su tuo, kas vyksta sklype, bet pamatė, kas iškilo, todėl vėl kyla nauja žmonių pasipiktinimo banga. Dabar mes matome vieną keturių aukštų su mansarda pastatą“, - teigė seniūnaitis, pridūręs, kad jam įtarimų kelia ir palėpės tūris.
Pasak S. Gorodeckio, galutinio atsakymo iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Kultūros paveldo departamento taip ir nesulaukta.
Bendruomenė dėl netvarkos sklype buvo rašiusi skundą ir Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau gautas atsakymas, kad pažeidimų nenustatyta.
Užupio seniūnaičio teigimu, pakilus nekilnojamojo turto kainai, Užupis tapo labai įdomus statytojams.
„Verslininkai įsivaizduoja, kad galima gauti didesnę pelno maržą, statybų intensyvumą mes matome, tačiau visi pamiršta, kad tai yra Senamiesčio teritorija, kurioje yra visai kitas reglamentas. Vystytojai susikusia sau maržos lūkesčius, o paskui įsižeidę sako, kodėl jiems nustato ribojimus“, - kalbėjo S. Gorodeckis.
Užupio bendruomenės administratorė Rėda Brandišauskienė DELFI sakė, kad bendruomenė yra labai susijaudinusi dėl šių statybų.
„Net ir toliau gyvenantys žmonės, pavyzdžiui, Pilies gatvėje, skambina ir klausia, kas čia per nesąmonė kyla. Statybvietės kaimynų teigimu, toje vietoje anksčiau vienas namas buvo dviejų aukštų su mansarda, o kitas – trijų aukštų su mansarda. Taip ir turėjo likti. O dabar viskas yra iškelta, išplėsta“, - komentavo ji.
Pašnekovė mano, kad statybos leidimas šioms statyboms buvo išduotas nusižengiant teisės aktams.
Prašo pripažinti neteisėta statyba
Gegužės pabaigoje vykusiame metiniame narių susirinkime Tarptautinė paminklų ir paveldo vietovių taryba (ICOMOS) raštu kreipėsi į premjerą Algirdą Butkevičių, kultūros ministrą Šarūną Birutį, aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką, Vilniaus merą Remigijų Šimašių ir dar keturias atsakingas institucijas.
UNESCO ekspertu pasaulio kultūros paveldo srityje esanti ICOMOS išreiškė susirūpinimą keliomis Senamiestyje vykstančiomis statybomis. Taip pat ir Malūnų gatvėje vykdomais darbais.
„Statinys Malūnų g. 6, statybos metu padidinus jo aukštingumą, ėmė neleistinai dominuoti aplinkinių statinių atžvilgiu, nepagrįstai keisti statinių ir neužstatytų erdvių santykį, tarpusavio hierarchiją, neigiamai veikti Vilniaus senamiesčio kraštovaizdį“, - rašoma kreipimęsi.
Taip pat dokumente nurodoma, kad Malūnų g. 4 statomas korpusas yra nauja statyba, kuri pagal Senamiesčio apsaugos reglamentą yra neleistina, o kitiems statiniams leistinas aukštingumas yra du aukštai su mansarda.
„Būtina imtis visų priemonių, kad pažeidžiant Reglamentą pastatyti papildomi statinių aukštai ir priestatas būtų pripažinti neteisėtais, neteisėtos statybos padariniai būtų pašalinti“, - rašoma kreipimęsi.
Pažeidimų nenustatė
„Mano turimais duomenimis, joks aukštis (statinių – DELFI) nėra padidintas, toks aukštis buvo kažkada“, - DELFI komentavo jis.
V. Karčiauskas taip pat atmeta įtarimus dėl vieno korpuso naujos statybos, nes esą Registrų centro duomenys patvirtina ten buvus pastatą.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė ryšiams su visuomene Vida Aliukonienė DELFI sakė, kad daugiabučių statybos Malūnų g. aplinkybės nagrinėjamos.
„Kviečiami į inspekcijos Vilniaus skyrių atvykti ir pateikti dokumentus bei paaiškinimus statytojas, projektuotojas. Bus prašoma Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros apsaugos skyriaus ir Kultūros paveldo departamento išvadų. Gavus visą reikalingą informaciją ir dokumentus, bus atliekamas statybos patikrinimas. Tada inspekcija galės vertinti statybos teisėtumą“, - komentavo ji.
Tvirtina, kad niekam nenusižengia
Statybų bendrovės „Sermeta“ vadovas Kęstutis Apanavičius tvirtino, kad statybos vyksta nenusižengiant jokiems teisės aktams.
„Statybose buvo ir Statybų inspekcija, ir Kultūros paveldo departamento atstovai. Jie žiūrėjo, ar mes nenukrypstame nuo projekto. Ten įvyko konfliktas dėl įvažiavimo, dėl kurio jie ir skundžiasi. Mes geranoriškai sutarėme su kaimynais, kad sutvarkysime teritoriją. Dėl pačių statybų jokių pažeidimų nėra“, - DELFI komentavo jis.
Pasak pašnekovo, sklype vyksta ne nauja statyba, o anksčiau buvusių statinių rekonstravimas.
Bendrovė DELFI atsiuntė anksčiau stovėjusio namo nuotrauką, kurioje matyti keturių aukštų statinys.
Statybų darbai sklype atgijo praėjusiais metais. „Pastatėme kampinį namą ir tada prasidėjo krizė, viskas stojo“, - tvirtino jis.
Komplekso statybas planuojama baigti kitąmet.
