Dėl nelauktos kaimynystės ramus gyvenimas apsivertė

 (338)
Kaip reaguotumėte, jei individualių namų kvartale netikėtai išdygtų daugiabutis? Su tokia problema tvirtina susidūrę sostinės sodininkų bendrijos „Šeškinė“ gyventojai, kurie kovodami su nelauktais naujakuriais teisybės ieško teisme.
Namas Kolektyvo g. 169
© DELFI (K. Čachovskio nuotr.)

Tuo metu namą pastačiusi bendrovė teigia, kad viskas buvo atlikta nenusižengiant teisės aktams ir išduotiems leidimams, o pastatytas namas yra vienbutis.

Sodininkų bendrijos „Šeškinė“ gyventojams atstovaujanti advokatė Angela Mirosnikova tvirtina, kad teisme reikalaujama namą perstatyti taip, kaip numatyta projekte – į vienbutį vieno aukšto namą su mansarda. Bendrijos gyventojų vertinimu, sodų bendrijoje iškilo didesnis nei leista statinys. Taip pat, sodininkų bendrijos vertinimu, pažeistas ir sklypo užstatymo intensyvumas.

Statinio plotas turėtų būti kiek didesnis nei 200 metrų, o dabartinio statinio, advokatės teigimu, plotas yra 407 kv. metrai.

„Jeigu jie būtų normalūs statytojai, jie turėtų nusipirkti kitoje miesto vietoje tinkamos paskirties žemę, sumokėti ne 120 tūkst. Lt, o 2 mln. Lt, eiti į savivaldybę, parengti detalų planą ir sumokėti dar kelis šimtus tūkstantų, sumokėti infrastruktūros mokesčius, suplanuoti automobilių statymo vietas. Taip elgiasi sąžiningi statytojai. Tačiau jie nusipirko sklypą sodininkų bendrijoje, kurioje galima statyti vienbutį namą, nors jie namo viduje suprojektavo 12 butų, juos pardavinėja ir keturis jau pardavė. Dar aštuoni yra pasiūloje, tačiau teismas jiems neleidžia“, - DELFI komentavo A. Mirosnikova.

Pasak jos, jau prasidėjus statyboms, kaimynams namo dydis sukėlė įtarimų, jie kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau esą sulaukdavo tik formalių atsakymų.

„Kur yra gretimų sklypų savininkų teisėtų pažeidimų esmė? Įsivaizduokite, abiejose naujojo namo pusėse yra vienbučiai namai, kuriuose gyvena po vieną šeimą su vaikais. Kai jie pirko savo sklypus, jie tikėjosi, kad aplinkui bus vienbučiai gyvenamieji namai ir tam pritaikyta infrastruktūra. Tačiau statant tą didžiulį namą automobilių statymas nebuvo išspręstas, taigi naujakuriai užstato įvažiavimus į jau gyvenančių žmonių kiemus“, - dėstė advokatė.

Pašnekovės teigimu, rizikuoja ir tie žmonės, kurie perka būstus tokiuose namuose.

Nuo praėjusių metų pabaigos Vilniaus miesto apylinkės teismas narinėja sodininkų bendrijos „Šeškinė“ ieškinį bendrovei „Energijos vadyba“. Advokatės teigimu, šiuo metu taikomos laikinosios apsaugos priemones minėtam statiniui, kitas teismo posėdis numatytas rugpjūčio pabaigoje.

Pasak advokatės, tokios statybos sodų bendrijoje nėra pirmas atvejis, jau žinomi keli tokie atvejai Vilniuje ir Klaipėdoje, kurie yra apskųsti teismams.

A. Mirosnikovos teigimu, tokioms statyboms landa atsivėrė 2013 m. pakeitus statybos techninius reglamentus (STR), reglamentuojančius gyvenamųjų namų statybą, iš jų teksto buvo eliminuota sąvoka „vienbutis“, „dvibutis“.

„Nesąžiningi investuotojai tučtuojau pasinaudojo šią įstatymo spraga ir padėjo statyti daugiabučius gyvenamuosius namus sodų bendrijų teritorijose, pozicionuodami juos kaip vienbučius, viduje padalintus į atskirus butus. Vėliau pirkėjams per nekilnojamojo turto agentūras siūloma įsigyti butą, o realiai pas notarą būna parduodama namo dalis ir kartu nustatoma naudojimosi bendru turtu tvarka“, - tvirtino advokatė.

Pasak jos, pernai Valstybinė statybų inspekcija patvirtino namo užbaigimą, tačiau tam nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Sodininkų bendrijos „Šeškinė“ pirmininkas Adolfas Vrubliauskas stebisi tokiu statiniu.

„Sakydavo, kad stato vienbutį namelį, galiausiai išėjo turbūt 12 butų namas, mašinų statyti nėra kur. Įsivaizduokite, kur dėti 12 mašinų. Neįsivaizduoju, kas jiems leido tai padaryti. Prašėme teismo sustabdyti butų pardavimą, nes kitaip nebus gyvenimo nei mums, nei jiems (naujakuriams – DELFI)“, - kalbėjo jis.

Tvirtina, kad viskas atlikta be pažeidimų

Namą pastačiusios bendrovės „Energijos vadyba“ direktorius Justinas Baleiša komentare DELFI tvirtino, kad įmonė  pagal teisės aktais nustatytas tvarkas yra gavusi projektavimo sąlygas, statinio projektą suderinusi su atsakingomis institucijomis, gavusi statybos leidimą.

„Statybos eigą bemaž tris kartus tikrino Statybos inspekcija ir nerado jokių nukrypimų. Statinys priduotas ir pripažintas tinkamu naudoti. Visus sandorius yra patvirtinę notarai. Deja, ieškovai nemėgindami spręsti jiems iškilusių klausimų tiesiogiai, „Šeškinė“ vardu, kreipėsi į teismą reikalaudami „perstatyti, kad statinys atitiktų projektą“, - komentavo jis.

Teismas iki bylos išnagrinėjimo ieškovų reikalavimu areštavo įmonės turtą ir apribojo disponavimą juo: pardavimą ar nuomą.

„Dėl visų šių priežasčių įmonė patiria nuostolius, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino bei priteisė ieškovams sumokėti. Teismo proceso metu visos susijusios institucijos, nuo Vilniaus m. savivaldybės, išdavusios projektavimo sąlygas ir statybos leidimą iki Statybos inspekcijos, tikrinusios statybvietę ir deklaracija apie statybos užbaigimą, savo atsiliepimuose iš esmės patvirtino projektavimo sąlygų, statinio projekto, statybos leidimo bei statybos užbaigimo teisėtumą. Įmonė savo iniciatyva kreipėsi ir į nepriklausomus teismo ekspertus, kurie patvirtino statinio atitikimą projektui“, - teigė J. Baleiša.

Interneto skelbimų tinklalapiuose galima rasti parduodamų butų skelbimus, kurie nurodomi kaip nebegaliojantys. Juose rašoma, kad iš tiesų trijų aukštų minimame name pirkėjams siūloma 12 nedidelių – 26-29 kv.m – butų. Visus juos žadama parduoti statytojo kainomis.

Tačiau įmonės vadovas tvirtina, kad namas yra vienbutis.

„Statinys yra vienbutis pagal nekilnojamojo turto registro duomenis. Visus sandorius yra patvirtinę net keli nepriklausomi notarai. Šiai dienai yra galiojantis teismo įpareigojimas iki bylos išnagrinėjimo apriboti bet kokią veiklą, įskaitant pardavimus ir nuomą. Atitinkamai įmonė jokių skelbimų nėra patalpinusi, be to visiškai sustabdžiusi internetinės svetainės veiklą", - komentavo J. Baleiša.

Jo teigimu, leistinas statinio aukštingumas yra du aukštai su mansarda ir statinio aukštis 11 metrų, aukštingumas ir užstatymo intensyvumas teismui pagrįsti dokumentais.

Inspekcija priekaištų neturi

Valstybinė statybų inspekcija atsakyme DELFI tvirtino, kad Inspekcijos pareigūnui nagrinėjant skundą praėjusių metų lapkritį atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad pastatas statomas pagal vienbučio gyvenamojo namo projektą, kuriam įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013 m. išdavė leidimą.

„Namas patikrinimo dieną atitiko pagrindinius projekto rodiklius: užstatymo plotą, bendrąjį plotą, tūrį ir aukštį. Namo statyba užbaigta statytojui surašius ir inspekcijai pateikus patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą. Deklaracijoje surašomi duomenys iš statinio kadastro duomenų bylos. Inspekcijos pareigūnas prieš tvirtindamas deklaraciją patikrina, ar deklaracijoje nurodytas pastato plotas, aukštis ir tūris atitinka kadastro duomenų byloje pateiktus duomenis, o taip pat šių duomenų atitiktį statinio projekte nurodytiems rodikliams“, – nurodoma atsakyme.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

„Lidl Lietuva" sudaryti taikos sutartį dėl buvusio policijos pastato

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) atidėjo administracinės bylos pagal UAB „Lidl Lietuva" skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Kultūros paveldo departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nagrinėjimą.

Butus perkantys gyventojai viršijo rekordą (219)

Augančios nekilnojamojo turto kainos neatbaidė nuosavame būste gyventi norinčių vilniečių. 2016 metais sostinėje pasiektas butų pardavimų rekordas – jų perleista 11 153. Tai yra 13,8 proc. daugiau nei 2015 metais.

Dalykai, kuriuos geriau žinoti, jei ketinate įsigyti būstą (40)

Pirkdami būstą, žmonės dažniausiai vertina jo kainą ir vietą, tačiau yra ir kitų aspektų, į kuriuos derėtų atkreipti dėmesį, – kai kurie jų gali netgi padėti sumažinti būsto kainą.

Unikali galimybė pažvelgti į šalia Prezidentūros parduodamą namą (72)

Nekilnojamojo turto rinkai kaip reikiant įsibėgėjus sostinės centre atsiranda vis daugiau parduodamų išskirtinių objektų. Jau pusmetį naujo šeimininko ieško ir visai šalia Prezidentūros rekonstruotas trijų aukštų namas.

„Amazon“ steigėjas įsigijo didžiausią namą Vašingtone

Prekybos internetu bendrovės „Amazon“ steigėjas ir generalinis direktorius Jeffas Bezosas įsigijo buvusį Tekstilės muziejų – didžiausią namą Vašingtone, informuoja RNS. Statinio plotas sudaro per 2,5 tūkst. kv. metrų.