„Butas buvo kapitaliai remontuotas ir renovuotas, pradedant vonios ir tualeto kambarių izoliavimu, visų sanitarinių mazgų pakeitimu, sienų šiltinimu, baigiant elektros instaliacijos ir šiluminių vamzdžių pakeitimu ir paslėpimu sienose. Dabar senos statybos butas yra sutvarkytas ir atrodo kaip naujas: radiatoriai išeina iš sienų, viskas pakeista“, - džiaugiasi pašnekovas.
Jis pasakoja, jog renovacijos ėmėsi savarankiškai, neapsikentęs prastų gyvenimo sąlygų senos statybos bute.
„Dabar mano pozicija yra tokia, kad negyvenčiau senos statybos nerenovuotame bute, nes gyvenimo kokybė labai stipriai nukenčia, pavyzdžiui, pelija sienos, žiemą temperatūra siekia vos 15 laipsnių. Po renovacijos tokių problemų nebeliko. Aišku, jeigu vėl tektų gyventi senos statybos bute, stengčiausi jį renovuoti, kiek tik įmanoma“, - sako Pranas.
Šeima skaičiuoja, kad butą pavyko parduoti palyginti brangiai, tačiau vis tiek nuostolingai. Anot buvusio savininko, dviejų kambarių buto kapitalinis remontas jį renovuojant iš vidaus kainavo apie 100 tūkst. litų, tačiau butą pavyko parduoti už 190 tūkst. litų. Analogiški tokio tipo nerenovuoti, bet suremontuoti butai rinkoje buvo pardavinėjami po 140 – 150 tūkst. litų.
„Tai buvo brangiausiai rinkoje parduotas šio miegamojo rajono butas, tačiau kaina buvo sąlyginai aukštesnė nei kitų tuo metu rinkoje parduodamų butų. Deja, tai neatpirko renovacijos kainos, nes ji buvo iš esmės didesnė nei tai, ką mes sumokėjome investuodami“, - paaiškina jis.
Tačiau Pranas sako nesigailintis – renovacija daryta ne kaip investicinis projektas, o tam, kad šeimai gyventi būtų patogu.
„Jeigu į tai žiūrėti kaip į investicinį projektą, tada gailėčiausi, bet tai buvo būstas, kuriame gyvenau ir kai gyvenau, buvo patogu, taigi nesigailiu. Paskui susiklostė tokia situacija, kad nusprendėme, jog tame rajone gyventi nenorime ir butą pardavėme. Aišku, jeigu tai būtų investicinis projektas, greičiausiai tiek pinigų nebūtų dėta“, - apibendrina Pranas.
Pašnekovas pripažįsta, kad daug potencialių pirkėjų šeima nesulaukė, bet besidominčių individualiai renovuotu butu buvo keli.
„Labai daug agentų nerodė iniciatyvos pardavinėti butą už didelę kainą, daug kas jų sakė, kad jį pavyktų parduoti už 170-180 tūkst. litų, galbūt dėl to, kad jie norėjo greičiau parduoti ir greičiau gauti komisinius. Šiuo atveju man pasisekė, nes radau vieną konsultantą, kuris patikėjo, kad butas yra vertas tiek, kiek prašėme mažiausiai, ir už tiek pardavė“, - pasakoja jis.
Pranas svarsto, jog jei buto renovacija būtų vykdoma visame name, greičiausiai ji kainuotų pigiau dėl masto ekonomijos.
„Manau, jei renovacija būtų daryta kompleksiškai, ji būtų pigesnė, nes renovacija nebūtų daroma taip kokybiškai, antra vertus, darbų kainos krenta ir dėl masto ekonomijos, jei ji daroma didesniam būstų kiekiui“, - skaičiuoja Pranas.
Vilnietis pasakojo, jog būsto renovacija buvo atliekama iš vidaus, dėl to namo išvaizda iš išorės yra nepakitusi.
