Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nutarė nekeisti palūkanų normų, tačiau tikėtina, kad reguliuotojas jas mažins birželį.
Ekonomistas: lūkesčiai dėl palūkanų jau įskaičiuoti
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, jog gyventojai jau gali matyti šių ketinimų poveikį.
„Mato jau dabar. Ir čia labai svarbus aspektas, kad nereikia sulaukti birželio. Jau vien tai, kad rinkoje yra pilnai įkainotas palūkanų normų mažėjimas, jau dabar 6 mėn. „Euribor“ yra sumažėjęs daugiau negu 20 bazinių punktų nuo piko, kuris buvo pasiektas rudenį. Mažėja ir 3 mėn. „Euribor“, – „Delfi“ laidoje „Verslo tema“ trečiadienį kalbėjo N. Mačiulis.
Jo teigimu, todėl būtų nepagrįsta manyti, kad birželį paskolų rinkoje turėtų įvykti lūžis.
„Atitinkamos trukmės „Euribor“ įvertina vidutines to laikotarpio palūkanas, kurios bus nustatytos Europos Centrinio Banko. Tad nebus taip, kad birželio mėnesį bus kažkoks lūžis ir staiga sumažės: vyksta labai nuoseklus, nuosaikus palūkanų normų mažėjimas.
Ir ką rodo „Euribor“ ateities sandoriai, kad metų pabaigoje 3 mėn. „Euribor“ turėtų siekti apie 3 proc., tai yra, palūkanų normos bus sumažėjusios maždaug 1 procentiniu punktu“, – kalbėjo ekspertas.
Jis teigia, kad kredito įstaigų maržos taip pat yra sumažėjusios nuo prieš metus ar dvejus buvusio lygio, „dėl to ir vidutinė būsto paskolos palūkana taip pat šiemet yra sumažėjusi“.
Paskolos aptarnavimo kaštus jų turėtojams sudaro konkrečios trukmės tarpbankinės rinkos palūkanų norma „Euribor“ ir kredito įstaigos marža.
Šiuo metu euro zonoje toliau galioja ECB nustatytos 4,00 proc. naudojimosi indėlių galimybe, 4,50 proc. pagrindinių refinansavimo operacijų ir 4,75 proc. ribinio skolinimosi palūkanų normos.
NT sandorių skaičiai dar atsilieka nuo vidurkio
Registrų centras šią savaitę paskelbė nekilnojamojo turto (NT) rinkos sandorių statistiką, iš kurios matyti, kad sandorių skaičiai palyginti nedideli.
„Kovo mėnuo įprastai būna aktyvesnis už pirmuosius metų mėnesius, kurie šiemet pasižymėjo rekordiniu pasyvumu rinkoje. Nepaisant to, šių metų pirmasis pavasario mėnuo pagrindinėse NT objektų kategorijose dar maždaug penktadaliu atsilieka nuo pastaruosius trejus metus stebėto sandorių kiekio vidurkio“, – pranešime kalba Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Anot jo, teigiama aplinkybė yra nebent tai, kad šių metų kovas pagal įregistruotų NT sandorių kiekį pralenkė pandeminius 2020-uosius.
Pirmąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 22,3 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų (butų, gyvenamųjų namų ir kitų) – tai 13,4 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą (25,7 tūkst.).
Šiais metais visoje šalyje įregistruota 6,4 tūkst. butų pardavimų – 13,3 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą (7,4 tūkst.).
Vilniuje šiemet įregistruota 2,1 tūkst. butų pardavimų, arba 18,5 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, Kaune – beveik 940 (11,8 proc. mažiau), Klaipėdoje – apie 540 (9,8 proc. mažiau) (žr. infografiką aukščiau).
Statybų sektorius jaučia būsto rinkos štilį
Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė, kalbėdama apie bazines palūkanų normas, sakė, kad visiems besiskolinantiems verslams aukštos palūkanos yra našta. Ne išimtis esąs ir statybų sektorius.
„Statybų sektoriaus problemos prasidėjo ne šį sezoną, jos prasidėjo praėjusių metų pabaigoje, jau akivaizdžiai matėsi darbų apimčių mažėjimas, ypač sumažėjo statybos leidimų išdavimas. Statybos įmonės šiandien dar uždirba įgyvendindamos inžinerinių statybų projektus“, – laidoje „Verslo tema“ kalbėjo LPK atstovė.
Pasak jos, statybų sektoriuje darbų mastas turėtų augti, bet nebūtinai dėl gyvenamojo NT segmento.
„Būsto statyboje, kadangi gyventojai pristabdė būsto įsigijimus, čia patiria tam tikrų sunkumų. Žinoma, ką tik pragyvenome žiemą, tad pavasarį darbų tikimasi daugiau.
Tačiau jų tikimasi ne iš būsto statybos, bet daugiau iš pramonės įmonės užsakymų, tai yra: jeigu pasileistų vadinamos investicinės priemonės, modernizavimo priemonės. Tai statybos sektorius atsigavimo tikisi būtent daugiau iš pramonės įmonės užsakymų, jeigu jos imtųsi modernizacijos“, – sakė E. Stonkutė.
Sutelktinio NT finansavimo platformos „Röntgen“ vadovas Martynas Stankevičius komentavo, kad Vilniaus neparduotų butų sandėlis pastaraisiais mėnesiais grįžo į ikipandeminę 5 tūkst. reikšmę, tad vystytojai lėtina naujų projektų plėtros tempus.
„Nors rinka vis dar reikšmingai sulėtėjusi, nuolaidos kokybiškam būstui nėra labai dažnos ir bendras kainų lygis iš esmės nemažėja. Dėl mažesnės kainos lengviau derėtis tapo nebent išankstinių pardavimų stadijoje – dar nepradėjus statybų ar tik joms startavus.
Kita vertus, matome, kad su reikšmingesne nuolaida pasiūlytas turtas parduodamas vos per kelias dienas“, – pranešime sako M. Stankevičius.
Jo vertinimu, rinką suaktyvintų mažėjančios „Euribor“ palūkanos, kurių tikimasi antroje šių metų pusėje. Kartu rinkai esą būtų sveikas nuosaikus palūkanų mažinimas, nes tai padėtų išvengti sandėlio „išgraibstymo“ ir atitinkamo spaudimo kainoms.
Prognozuoja būsto kainų stabilumą
N. Mačiulio teigimu, pačioje būsto rinkoje jau matyti pagyvėjimo ženklų.
„Matome šiek tiek atsigavimą ir būsto rinkoje: ir paklausa, ir sandorių skaičius yra padidėję. Tai irgi turbūt susiję su gyventojų lūkesčiu, nes gyventojai – jie skolinasi būstui 20–25 metams, tai galvoja ne apie tai, kokios palūkanų normos bus šiemet, bet vis tiek bando įvertinti, kaip jos gali keistis per ateinančius kelius metus“, – teigia ekspertas.
Tiesa, pasak jo, būsto rinkoje yra ir geopolitinis veiksnys: nuogąstavimai dėl karo Ukrainoje.
„Baimės, susijusios su Rusijos-Ukrainos karu, kaip tai gali mus paliesti ateityje. Žinoma, įperkamumą sumažino pinigų kaina, bet labiausiai jį sumažino būsto brangimas nuo šio dešimtmečio pradžios pabrango beveik 60 proc. – daugiau negu didėjo atlyginimai“, – kalbėjo pašnekovas.
Tad palūkanų normų sumažėjimas, jo teigimu, padidintų būsto įperkamumą, „sukurtų teigiamą sentimentą, kad pigesni pinigai, galima atsikvėpti“.
„Ir tam tikrų ženklų mes jau ir matome būsto rinkoje šiemet. Tikėtina, kad šiemet sandorių skaičius gali būti netgi 15–20 proc. didesnis nei pernai, kainos turėtų išlikti stabilios“, – sako N. Mačiulis.