„Todėl ir namai savo pavadinimą suranda ne iš karto. Projektuodami namus didžiausią dėmesį skiriame ne tik racionaliam patalpų išdėstymui ir jų dydžiams. Tai yra objektyvu ir priklauso nuo architekto profesinės kompetencijos. Didelį dėmesį skiriame ryšiams tarp skirtingų funkcinių zonų. Ir būtent ryšiai su atskleista arba, atvirkščiai, paslėpta individualia, galima sakyti, subjektyvia estetika tampa pagrindiniu erdviniu namo karkasu. Čia dažniausiai materializuojami įvairiausi individualūs užsakovų pomėgiai ir vertybės. Ten, kur susipina funkcijos, ten gimsta dizainas. Šiame projekte pavyko sukurti beribės, šviežio oro kupinos erdvės pojūtį – kaip tikroje jachtoje“, – priduria jis.
– Kaip kilo būtent tokio namo idėja?
– „Idėja“ architektūroje mums nėra „išankstinė nuomonė“. Atvirkščiai – tai yra nuosekli objektyvių ir subjektyvių veiksnių kūrybinė simbiozė, kurios metu vyksta tam tikra argumentų kova. Vieni argumentai sulaukia daugiau palaikymo, taip sustiprėja ir tampa svarbūs, kiti sumenksta. Projektas auga ir bręsta. Sklypas ir jo duotybės visada yra svarbūs, reikia tik išnaudoti jo pranašumus ir susieti juos su vidine namo funkcija.
– Ar sutapo jūsų ir užsakovo vizijos?
– Idėjos sutapti negalėjo, nes jos gimė darbo proceso metu. Sakyčiau, sutapo vertybės, požiūriai į gyvenimo būdą, estetiką, kitaip sakant, mąstymo būdas. Darbo metu, daug diskutuojant ir eskizuojant, buvo formuluojami argumentai ir dėliojami į tam tikrą hierarchinę sistemą. Būtent čia ir reikėjo tarpusavio supratimo, pagarbos ir palaikymo.
– Kuo pastatas funkcionalus, kuo komfortiškas?
– Projektuojant namą, nuosekliai buvo įgyvendinti trys mūsų studijos praktikuojami planavimo principai: patalpų tarpusavio išdėstymo seka pagal gyvenimo būdą, patalpų vieta name pagal privatumo lygį ir patalpų orientacija saulės kelio atžvilgiu.
Patalpų išdėstymui didžiausią įtaką daro užsakovo gyvenimo būdas ir įpročiai. Tam tikra prasme atkuriamas ir į namo planą integruojamas individualus gyvenimo scenarijus. Tuomet keliavimas po namus ir fiziškai, ir vizualiai tampa nuoseklus, dvasiškai ergonomiškas ir, svarbiausia, artimas. Namo gyventojas juda po namus ne pagal architekto primestą schemą, o pagal sau pačiam įprastą ir priimtiną dienotvarkę.
Patalpų vietą name iš esmės nulemia privatumo siekis arba, kaip mes tarpusavyje tai vadiname, galimas svečio kelias.
Planuojama taip, kad uždariausios ir privačiausios šeimininko ar šeimos narių erdvės būtų tarsi paslėptos ar atitolintos nuo įsivaizduojamo pašalinio lankytojo tiek namo viduje, tiek žvelgiant į namą iš išorės. Skirtingoms namo erdvėms ar patalpoms reikia ir skirtingo apšvietimo, kontakto su išore, konkrečiai – su paros metu.
Vienose erdvėse svarbiau dieną pasitikti, kitose palydėti. Dar kitose su ja norisi praleisti dieną. Pavykus visa tai suderinti ir įdiegti į erdvinę namo struktūrą, namai tampa ne tik funkcionalūs ir komfortiški, bet ir patogūs, šilti bei jaukūs.
– Kokio stiliaus interjeras buvo sukurtas ir kodėl būtent toks?
– Nemėgstu žodžio „stilius“, o ypač „mada“. Labiau norisi kalbėti apie tam tikrą nuoseklią ir vientisą sistemą, jungiančią gyvenimo būdą, komfortą ir santykį su aplinka. Kaip ir kuo gyvenu, kiek mano gyvenimas yra privatus, ką vertinu, iš esmės ir nusako tam tikrą vertybių rinkinį, kuris įgauna tam tikrą formą ir spalvą.
Todėl tiek namo architektūra, tiek interjeras yra ten gyvenančio žmogaus ir vienas kito tąsa. Architekto darbas tai materializuoti. Šįkart buvo siekiama sukurti atviros, daug šviežio oro ir nuolat į aplinką reaguojančios erdvės pojūtį. Todėl dominuojanti interjero spalva – natūrali saulės šviesa. Atskiri išskirtinės spalvos interjero elementai, tokie kaip laiptai, akvariumas, poilsio baldai, tik žymi svarbesnes erdvės vietas taip, kaip kirčiai kalboje.
– Kiek dėmesio skyrėte medžiagoms?
– Sakyčiau, tinkama forma visada pati padiktuoja medžiagą. Medžiagoms tikrai skyrėme daug dėmesio, tačiau jas parinkti nebuvo sunku: norėjome tik tikrų, nieko neimituojančių žemiškų ir vizualiai neagresyvių apdailos medžiagų, kurios nekonkuruotų tarpusavyje, su erdvės forma ir jos beribiškumo iliuzija. Baltos sienos, švelnūs klevo atspalviai, anoduotas aliuminis ir skaidrus stiklas tarsi įformina vidinę erdvę, bet neatriboja nuo saulės gelsvumo, dangaus mėlio ir pamiškės žalsvumo.
Ačiū už pokalbį
Interjere skęstantys baldai
„Kaip ir visas interjeras, baldai taip pat yra modernūs, lakoniški, „švarūs“, – sako beveik visus namo „Jachta“ baldus pagal architekto T. Lapės idėjas sukūrusios UAB „Virūna“ vadovas Vytautas Paulauskas. – Daugelyje baldų integruoti komfortą gerinantys elektriniai mechanizmai. Kai kuriuose balduose, pavyzdžiui, virtuvės saloje, yra specialiai sukonstruotas vienetinis dalies stalviršio pakėlimo mechanizmas. Dalis stalviršio pakyla, o po juo esančioje lentynoje sudedami elektriniai virtuvės prietaisai. Jais pasinaudojus, lentyna nusileidžia ir viskas paskęsta saloje. Stalviršis vėl tampa vientisas. Šis mechanizmas visiškai automatizuotas, valdomas nuotoliniu būdu. Vonios baldas taip pat besitransformuojantis, jame yra specialiai sukonstruotas mechanizmas, leidžiantis daliai baldo stalviršio pasisukti prie vonios. Maudantis tai tampa patogia lentynėle priemonėms pasidėti. Mechanizmus mūsų konstruktoriai kūrė specialiai šiems baldams, o kadangi baldai yra itin modernūs, uždavinys nebuvo lengvas. Nemažai baldų yra integruoti su namo interjeru. Vaikų kambariuose stalas (su laipteliais) integruotas su palange ir su sienų bei lubų apvadu sudaro vieną nedalomą visumą. Net ir akvariumas įkomponuotas balde. Baldai taip susilieja su interjeru, kad tarp sienų ir baldų yra tik kelių milimetrų tarpeliai. Dauguma baldų detalių sujungtos 45 laipsnių kampu.“
Baldams naudotos itin kokybiškos medžiagos: natūralus klevo lukštas, blizgiai dažytos ir poliruotos vidutinio tankio medienos plaušų plokštės (MDF), klijuota fanera, dirbtinio akmens plokštės, veidrodis, stiklas ir kt.
„Jachta“ valdoma automatiškai
Moderniame name neapsieita be „Think Light“ prisilietimo: siekiant realizuoti architekto ir namo šeimininkų viziją, buvo rasti sprendimai visų sistemų valdymui sujungti ir patogesniam gyvenimui užtikrinti. Modernūs, minimalistinio dizaino valdikliai racionaliai suderina grindinio ir kapiliarinio šildymo, vėsinimo bei vėdinimo sistemų darbą, valdo žaliuzes ir užuolaidas, vidaus ir lauko apšvietimą, suteikia informaciją apie baseino vandens parametrus, informuoja apie įrenginių priežiūros ar filtrų keitimo būtinybę, t. y. jie visiškai automatiškai valdo visas sistemas, kur nereikia žmogaus įsikišimo. „Gyventojo ir namo sistemų „bendravimas“, mūsų nuomone, turi būti minimalus, nes dauguma procesų vyksta automatiškai, – sako šviesos studijos „Think Light“ projektų vadovas Darius Krasinskas. – „Protingo namo“ sistema leido sumažinti bendrą valdymo pultelių skaičių, o ir pastarieji iš esmės skirti apšvietimo scenarijams aktyvinti ir užuolaidoms bei žaliuzėms valdyti. Visas kitas „bendravimas“ su namu vyksta per planšetės programėlę, pagal aiškų ir vienodą principą. Čia matomas visų sistemų darbas, nustatomi apšvietimo scenarijai, įkeliama muzika, nustatomi laiko režimai, gaunami klaidų ar įrenginių priežiūros reikalavimai. Pavyzdžiui, ar kada teko pamiršti raktus? Dažna klaida, atnešanti nemalonių rūpesčių. Bet tik ne šiame name. Prie įėjimo įdiegėme „pirštų“ skaitytuvus. Nuskenavę atspaudą, jie įleidžia vidun (žiemos metu skaitytuvai šildomi), o išeinant tokiu pat principu įjungiama apsaugos sistema.“ Architekto vizija sutapo ir su „Think Light“ siūlomais apšvietimo ir jo valdymo sprendimais. „Think Light“ pateikti paslėpto ir į lubas įleidžiamo apšvietimo sprendiniai puikiai dera su namo architektūra ir interjeru. Valdymo sistema suderino vidaus ir išorės apšvietimo scenarijus, daugeliu atvejų jie įjungiami automatiškai.
Technologijos – komfortui
Moderniame name ir inžinerinės sistemos turi atitikti šiuolaikinius reikalavimus. Visus šildymo, vėsinimo ir vėdinimo sistemų inžinerinius sprendinius, derindama su architektu, kūrė UAB „Tenko Baltic“. Projektuojamoms sistemoms buvo iškelti kriterijai: maksimalus komfortas, patogus valdymas ir eksploatacijos ekonomiškumas bei ilgalaikiškumas. UAB „Tenko Baltic“ projektų vadovas Vidmantas Dedela pasakoja, kad šiame objekte buvo įrengta geoterminė šildymo sistema, patalpoms šildyti, o vasarą – vėsinti, gyvenamųjų patalpų lubose integruota kapiliarinių kilimėlių sistema, kitose patalpose įrengtas grindinis šildymas. Namui vėdinti pasirinkta itin aukšto efektyvumo olandų gamintojo „Brink“ rekuperacinė vėdinimo sistema (įrenginys sertifikuotas pagal Pasyviojo namo instituto sertifikatą), leidžianti sutaupyti iki 95 % šilumos energijos. Šildymo, vėsinimo, vėdinimo sistemos valdomos centralizuota „protingo namo“ valdymo sistema. Pagrindinis šio namo šilumos ir vėsos šaltinis – atsinaujinanti energija iš geoterminių gręžinių. Geoterminio šildymo sistema sumontuota su Vokietijos gamintojo „Alpha Innotec“ šilumos siurbliu, tiekiančiu šilumą namui, karšto vandens ruošimui, lauko baseino šildymo sistemai. Vasarą geoterminiai gręžiniai naudojami nemokamai vėsai tiekti. Vėsinimo metu šilumos siurblio kompresorius neveikia, t. y. veikia vadinamasis „pasyvus vėsinimas“. Vėsinimo metu perteklinė šiluma iš pastato „perduodama“ į geoterminius gręžinius, taip jie papildomai regeneruojami ir paruošiami naujam šildymo sezonui. Tai labai patikimas ir efektyvus pastatų šildymo ir vėsinimo būdas, jo eksploatacija yra beveik du kartus pigesnė nei šildymas dujiniais katilais ir iki dešimties kartų pigesnė nei vėsinimas įprastomis kondicionavimo sistemomis. Vokiečių įmonės „Beka“ kapiliariniai kilimėliai palaiko kuo žemesnę šilumos siurblio tiekiamą temperatūrą, kartu užtikrina didelį šilumos siurblio metinį efektyvumą (SCOP). „Beka“ kapiliariniai kilimėliai, integruoti į patalpą supančias plokštumas, yra labai arti paviršiaus, todėl užtikrina labai komfortišką, natūralų šilumos ir vėsos perdavimą patalpose be triukšmo ar skersvėjo. Šie kilimėliai yra ilgaamžiški, jie gali būti naudojami tiek pat ilgai, kiek naudojamas pats pastatas, be to, jų nereikia prižiūrėti.
Architektai: Tomas Lapė, bendraautoriai: Vytenis Eitminavičius ir Dovilė Girkontaitė („Studija lape“)
Fotografas Leonas Garbačauskas
Baseinas: UAB „Poolservice.LT“
Baldai: UAB „Virūna“, „Isto“
Išmaniosios sistemos: „Think Light“
Inžinerinės sistemos: UAB „Tenko Baltic“
Projektas: 2013 m.
Realizacija: 2015 m.
Bendrasis plotas: apie 350 m2
Gyvenamasis kambarys, valgomasis ir virtuvė
Keturi miegamieji
Dvi pirtys (sauna ir garinė) ir priešpirtis
Garažas
Lauko baseinas ir pavėsinė
