„Politikai stengiasi būti matomi, pastebime jų suaktyvėjimą. Kone kasdien ryškėja politinės reklamos gausėjimo tendencija“, – kalbėjo dienraščio „Panevėžio balsas“ redaktorė Jurgita Butkaitytė. Vis dėlto paaiškinti, kodėl politinė reklama rajoninėje spaudoje niekaip nežymima, nenurodomas jos užsakymo numeris – J. Butkaitytė nepanoro.
Šiuo klausimu atviresnis buvo septyniolika metų dienraščio „Alytaus naujienos“ redaktoriaus pareigas einantis R. Burba. „Žmonės tiki laikraščiu ir jame pateikiama informacija, todėl politikai pageidauja, kad užsakomieji rašiniai, pasakojantys apie jų nuveiktus gerus darbus, neišsiskirtų iš kitų medžiagų. Jie nenori, kad politinė reklama atrodytų kaip panegirika: politikai siekia sudaryti įspūdį, kad patys korespondentai nuvyko į vieną ar kitą renginį ir jį aprašė“, – pasakojo R. Burba.
Redaktorius pažymėjo, kad politikai taikosi į skaitomiausias leidinio rubrikas ir pageidauja, kad su jais susijusius įvykius nušviestų rajone visiems gerai žinomi, mėgstami ir ypač skaitomi autoriai. „Rinkimai mums yra labai pelningas metas. Užsakomųjų straipsnių korespondentai nemėgsta, tačiau jų neišvengsi – tai savotiška prievolė“, – kalbėjo R. Burba.
Vaidina nekaltą mergelę
Paslėptos reklamos tradicijos šalies žiniasklaidoje klesti. Pasak Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, situacija kasmet tik prastėja. „Leidėjai ir redaktoriai, užuot platinę užmaskuotą politinę reklamą, nesąžiningiems užsakovams turėtų parodyti duris.
Nepažymėtos reklamos skelbimas pažeidžia pagrindinius Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso principus. Tai prostitucija. Liūdniausia, kad žiniasklaida bando vaidinti nekaltą mergelę“, – piktinosi LŽS pirmininkas.
Jis tvirtino, kad didžiausia problema yra tai, jog Reklamos įstatymas reglamentuoja visokią, išskyrus politinę ir socialinę, reklamą. Nepaisant to, pasak D. Radzevičiaus, politikai turėtų paisyti bendrų įstatymo normų. „Kaip galima vertinti politiką, kuris užsako užslėptą reklamą, žinodamas, kad privers redaktorių ar leidėją nusižengti įstatymams? Mano manymu, reikia bausti abu: tą, kuris skatina nusižengti, ir tą, kuris nepaiso įstatymų“, – aiškino D. Radzevičius.
Viršytas biudžetas
Seimo etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pavaduotojas, Valstiečių liaudininkų frakcijos narys Skirmantas Pabedinskas savaitraščiui „Panorama“ sakė manąs, kad kol kas Lietuvoje žiniasklaidos savireguliacijos principai neveikia. Politikai ne itin sąžiningais metodais savo nepopuliarumą dangsto visuomenėje gerai žinomų žurnalistų pavardėmis.
„Politikai, be jokios abejonės, pažeidžia etiką. Vis dėlto man įdomiau, kokiais pinigais jie finansuoja savo reklamą, oficialiai rinkimų kampanijai dar neprasidėjus. Dar įdomiau, kaip politikai ją įteisina“, – svarstė Seimo etikos sargas.
Šis klausimas rūpi ir su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus direktoriui Ryčiui Juozapavičiui.
„Man įdomu, kaip politikai vėliau pateiks išlaidų ataskaitas. Nejaugi vėl viskas bus teisėta ir skaidru kaip ankstesnės Darbo partijos reklaminės kampanijos metu, kai visiems buvo akivaizdu, kad partija viršijo bet kokias leistinas savireklamos biudžeto normas?“ – retoriškai klausė R. Juozapavičius.
Anot jo, korupcija veši ir politikoje, ir žiniasklaidoje, tačiau ją įrodyti labai sudėtinga. „Būtina gauti galutinį sutarties, pasirašytos tarp politinės organizacijos ir redakcijos, variantą. Be to, patikrinti, ar buvo laikytasi susitarimo ir ar iš tikrųjų pervesti suderėti pinigai“, – sakė R. Juozapavičius.
Kaltina aplaidumu
Politikai ir šiuo metu neigia užsakantys paslėptą politinę reklamą. Prieš kelias savaites dienraštyje „Panevėžio balsas“ buvo išspausdintas rašinys „Likimo nuskriaustiesiems – Darbo partijos dėmesys“.
Jame pabrėžiama, kad respublikiniame žmonių su negalia saviveiklinių teatrų festivalyje dalyvavo tik Darbo partijos Panevėžio skyriaus nariai, kurie esą visada skiria didelį dėmesį panašaus pobūdžio renginiams. „Tai tipiškas užslėptos reklamos pavyzdys, kai išskiriama ir akcentuojama tik viena partija ir jos nuopelnai“, – aiškino R. Juozapavičius.
Tačiau Darbo partijos rinkimų štabo vadovas Gintaras Furmanavičius savaitraščiui „Panorama“ teigė apie šį straipsnį nieko negirdėjęs. „ Darbo partija nėra užsakiusi nė vieno reklaminio rašinio. Mūsų planuose numatytas intensyvus darbas su regionine žiniasklaida, tačiau kol kas šios veiklos nepradėjome. Straipsnį, apie kurį kalbate, turbūt parašė neprofesionalus žurnalistas“, – teigė G. Furmanavičius.
Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininko pavaduotojas, vadovaujantis rinkimų štabui, Žilvinas Šilgalis sakė, kad LiCS politinė reklama būna atskirta nuo kitos leidinio informacijos ir žymima užsakymo numeriu. „Tačiau daug kas priklauso nuo redakcijos požiūrio – dažnai regioniniai leidiniai nesivargina užrašyti užsakymo numerio ir dėl savo aplaidumo nežymi reklaminių tekstų“, – kalbėjo jis.