Organizacija „Future Exploration Network“ pateikia prognozes, kada išnyks dabartiniai laikraščiai. Mažiausiai laiko duodama JAV – manoma, kad šioje šalyje laikraščiai taps istorija jau 2017 m. Po dvejų metų turėtų ateiti eilė Jungtinei Karalystei ir Islandijai.
Vokietijoje ir Estijoje laikraščiai turėtų tapti istorija 2030 m., Lietuvoje ir Vengrijoje – 2032 m. Dar po metų eilė turėtų ateiti Latvijai.
Organizacija pažymi, kad dabartinės formos laikraščių išnykimas nereiškia ant popieriaus spausdinamų naujienų mirties. Tai esą turėtų tęstis įvairiomis formomis – pavyzdžiui, rengiant asmenines spausdintines naujienas, ieškant kitų nišinių rinkų.
Komunikacijos specialistas: pirkti informaciją darosi nelogiška
Pasak A. Kasparavičiaus, dėl brangumo popierius nepagrįstas ekonomiškai. Kadangi žinia gyvena daugiausia vieną dieną, o kartais tik 2-3 valandas, dėl jos gadinti popierių labai neracionalu. Tačiau, sako pašnekovas, nereiškia, kad ir knygos išnyks – apie popierių ir laikraštį jis kalba tik kaip apie naujienų perdavimo priemonę.
„Kai studentų paklausiu, kada jie paskutinį kartą pirko laikraštį, atsiliepia vienas kitas. Tai parodo, kad jau auga karta, kuri naujienų iš laikraščio nebeima. Jie naujienoms naudoja žymiai patogesnes ir pigesnes priemones – mobiliuosius telefonus, kompiuterius. Tad laikraščių išnykimas nėra utopinis“, – įsitikinęs A. Kasparavičius. Pasak jo, gali būti, kad laikraščiai išnyks anksčiau nei prognozuoja organizacija.
Pašnekovo nuomone, valstybė, remianti regioninę spaudą, turėtų remti elektroninių priemonių įsigyti nesugebančius žmones. „Geriau vieną kartą visiems įtaisyti „iPad“ arba dar ką nors nei kasmet remti regionines žiniasklaidos priemones“, – mano VU dėstytojas.
A. Kasparavičius atkreipia dėmesį, kad pasauliniu mastu didieji laikraščiai išgyvena pačius blogiausius laikus – smunka tiražai, mažėja skaitytojų. „Kartu su interneto, socialinių tinklų atsiradimu žmonės apskritai ima atprasti mokėti už turinį. Kai aplink gausybę informacijos laisvai gali gauti nemokamai, pirkti informaciją, kurią gali panaudoti daugiausia vieną dieną, darosi nelogiška“, – sakė komunikacijos specialistas.
A.Balčytienė: tradicinė spauda prarado keletą momentų
Pasak A. Balčytienės, viskas priklausys nuo kūrėjų idėjų: jei spauda turės gerų idėjų, prisijaukins ir jauną skaitytoją, kurį buvo pamiršusi. Mat dabar jaunimas spausdintinę žiniasklaidą renkasi rečiausiai – jiems priimtinesni internetas ir televizija.
„Manau, pagrindinis pertvarką formuojantis veiksnys yra individualizmas – masinė auditorija nyksta, masinė žiniasklaida praranda dominuojantį vaidmenį, nebėra tokia centralizuota. Matome, kad TV projektai skaidosi į nišas, įvairėja, atsiranda įvairesnių kanalų. Spauda lygiai taip pat – labiau skaidosi į nišinius projektus. Visą šį procesą paskatino internetas ir kiti veiksniai – globalizacija, domėjimasis atskiro individo interesais, siekiant patenkinti jo poreikį. (...) Jei galvosime, kad masinė žiniasklaida nyksta, tai galbūt spauda ir televizija išnyks kaip masinės žiniasklaidos produktai“, – svarstė žiniasklaidos ekspertė.
A. Balčytienės nuomone, tradicinė spauda Lietuvoje ir kitose mažesnėse vidurio Europos valstybėse per pastaruosius porą dešimtmečių prarado keletą momentų – neatsižvelgė į vykusius persitvarkymus, laiku nereagavo į internetą, labiau siekė būti politikos lauko fone.
V.Vasiliauskas: laikraščių išlikimo garantija – kokybė ir analitika
V. Vasiliauskas atkreipia dėmesį, kad pasikeitė žiniasklaidos rinka. Įsigalėjus interneto žiniasklaidai, keitėsi žiniasklaidos formos. Galiausiai prasidėjo ekonominė krizė.
„Ir Lietuvos Vyriausybės pastangos labai greitina spaudos mirtį. Mums nepadėjo nuo 9 iki 21 proc. pakeltas PVM. Viskas užgriuvo vienu metu – štai ir naktinės mokesčių reformos metu panaikintos „Sodros“ mokesčio lengvatos. Skaičiai baisoki – nuo 2008 m. uždaryta 50 spaudos leidinių – apie 20 proc. visų leidinių rinkos. Darbo neteko apie 40 proc. popierinėje žiniasklaidoje dirbusių žurnalistų. Lietuviškas laikraštis tampa prabangos preke“, – tvirtina „Lietuvos žinių“ vyriausiasis redaktorius. Pasak V. Vasiliausko, taip laikraščiai tampa ne verslo, o politiniais ar kitais objektais.
Pašnekovas kalba ir apie viso pasaulio tendenciją, kurią vadina žanro krize: laikraščiai suplonėjo, dėl interneto tendencijų buvo priversti keisti maketus, turinį. Jie labiau krypsta į analitiką, kokybę.
„Mūsų išlikimo garantija – kokybė ir analitika, tiriamoji žurnalistika, kuri brangi ir laiko, ir kitokiomis sąnaudomis. Laikraštį perkantys popierinės žiniasklaidos skaitytojai galės tikėtis kokybės. Pliką ir greitą informaciją nemokamai galima gauti interneto arba nemokamoje žiniasklaidoje“, – sakė V. Vasiliauskas.
Pasak V. Vasiliausko, už kokybišką žiniasklaidą skaitytojui negaila mokėti. Deja, pastebi jis, dėl įvairių priežasčių Lietuvoje laikraščių skaitymo tradicijos gana menkos ir mes labai atsiliekame net nuo kaimynų latvių ir estų.
