Neatsargus žodis – brangus
Ar už viešai išsakytą nuomonę persekiojama Lietuvoje ir ar už tai gresia baudžiamoji atsakomybė?
Ar galima viešai ir aiškiai neigiamai atsiliepti vienos kurios nors tautos atžvilgiu ir nesulaukti už tai atsakomybės?
Į šiuos klausimus nesėkmingai neseniai bandė atsakyti Panevėžio teismas. Tai paneigia visuomenėje sklandančią nuomonę, kad internete visi gali rašyti, ką tik nori ir kaip nori.
Po tinklalapyje publikuotu straipsniu dviprasmį komentarą apie žydus parašęs buvęs Panevėžio rajono gyventojas 37 metų Algirdas Lukšys vis dar jaučiasi tarsi būtų ant adatų, nes nieko paguodžiamo teisme neišgirdo.
„Įsitikinau, jog prieš garsiai ištariant bet kokią mintį, pirmiausia verta gerai pasverti kiekvieną savo žodį, nes vėliau viskas gali brangiai kainuoti. Nesu priešiškai nusiteikęs prieš žydus“, – kalbėjo A. Lukšys.
Teisti – pusę Lietuvos
Pastaruoju metu Vilniuje gyvenantis A. Lukšys kaltinamas pagal itin retą Baudžiamojo kodekso straipsnį – kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Už tai baudžiama bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Kol kas teisminė praktika, kaip reikėtų teisiškai įvertinti internete sklandančius komentarus, Lietuvoje dar nėra suformuota, todėl jų interpretacija dažnai būna gana įvairi. Vieni internautų pasisakymuose įžvelgia išsilavinimo bei etiketo stoką, kiti tai vadina žmonių saviraiškos laisve, o treti kalba apie baudžiamąją atsakomybę.
Teisininkai juokavo, jog tokiu atveju jie neatsigins nuo bylų, nes pasiskaičius internetiniuose tinklalapiuose publikuojamus komentarus, beveik pusę Lietuvos tektų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
„Bet kokį pasisakymą prieš kokią nors grupę žmonių galima būtų įvardyti kaip nesantaikos kurstymą“, – kalbėjo jie.
Beje, po interneto tiklalapyje išdėstytų A. Lukšio minčių niekas nepasijuto nukentėjęs, todėl nukentėjusiojo kaip ir nėra. Kadangi šioje byloje niekam nepadaryta žala, nepareikštas ir civilinis ieškinys.
Neišlaikė dėl M. Murzos
Į teisėsaugos pareigūnų akiratį A. Lukšys pateko 2006 metų lapkričio 11 dienos pavakary iš jam priklausančio kompiuterio į internetinį naujienų tinklalapį delfi.lt parašęs komentarą.
Tuo metu Panevėžio rajono Smilgių kaime gyvenęs A. Lukšys nesusilaikė, kai perskaitė dieną prieš tai tinklalapyje publikuotą straipsnį „M. Murzai ir jo bendražygiams – tūkstantinės baudos“.
Komentarą, kuris vėliau teisėsaugos įstaigoms sukėlė įtarimą, A. Lukšys pasirašė slapyvardžiu „2 žydai“. Savo komentare jis rašė:
„Beje, žydai nemažą dalį turto prieškario laikotarpiu sukaupė būtent „atkato“ forma, už uolų pasiaukojamą darbą NKVD, jie netgi rengdavo varžybas, kas daugiau išveš ar bent išžudys lietuvių, ir ne tik. Na, o dabar, aišku, jie nepraleidžia progos pašūkauti, kaip jie kentėjo per holokaustą“.
A. Lukšys net nenutuokė, kokią audrą netrukus sukels jo mintys. Ikiteisminį tyrimą dėl kurstymo prieš kitos tautos ir religijos žmonių grupę pradėjo Generalinė prokuratūra.
Netikėto pareigūno vizito A. Lukšys sulaukė praėjusių metų vasarą. Apklausę jie pasiėmė iš namų kompiuterį, kurį po savaitės grąžino atgal.
A. Lukšys neneigė parašęs tinklalapyje komentarą, tačiau tvirtino nieko kurstyti neketinęs, o tik pateikęs savo nuomonę.
Teisininkai neslepia, kad vertinant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas laukia nelengvas darbas, nes Lietuvoje dar nėra susiformavusi praktika, kaip nagrinėti tokias baudžiamąsias bylas.
