Gėjus apmėtyti akmenimis siūlęs komentatorius: rašiau dėl religinių įsitikinimų

 (190)
Netradicinės orientacijos asmenų eitynėse „Baltic Pride“ jos dalyvius akmenimis apmėtyti siūlęs 29 metų vilnietis Dmitrijus Masliukovas šiandien taip nesielgtų.
Dmitrijus Masliukovas
Dmitrijus Masliukovas
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)

„Taip parašiau dėl religinių įsitikinimų, nes mano tikėjime tokie santykiai yra draudžiami“, – pareiškė jis.

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje prokurorai D. Masliukovą kaltina viešai tyčiojusis, įžeidus ir niekinus žmonių grupę, skiriamą seksualiniu pagrindu.

Tokių kaltinimų iki šiol neteistas vyras sulaukė dėl viename naujienų portale parašyto komentaro apie Vilniuje planuotas surengti gėjų eitynes.

Baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Benediktas Leišys teisme sakė, kad D. Masliukovas dar praėjusių metų liepos 5-osios vakarą internete pasivadinęs „ddd“ parašė komentarą, kuriuo tyčiojosi, įžeidė ir niekino netradicinės orientacijos asmenis.

„Ten lengviau bus akmenim užmėtyt. Nėra didelių atstumų atitvaram, o miesto centro uždaryti negalės“, – buvo rašoma D. Masliukovo komentare. Jis buvo parašytas prie straipsnio, kuriame buvo pasakojama apie teismo sprendimą, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybė buvo įpareigota eitynių „Baltic Pride“ organizatoriams išduoti leidimą.

Prie publikacijos buvo parašyta ir daugiau komentarų, kuriuose buvo tyčiojamasi iš gėjų – skaitytojų pasisakymus perskaitę Lietuvos gėjų lygos vadovai kreipėsi į prokuratūrą ir paprašė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pareigūnai nedelsė – netrukus išsiaiškino komentatorius. Vienas jų – D. Masliukovas. Jis iš karto prisipažino, kad parašė komentarą, sutiko su tyrėjų pasiūlymu – procesą baigti baudžiamuoju, jam skiriant baudą baudžiamuoju įsakymu.

Tačiau su tokiu prokuratūros pasiūlymu nesutiko teismas – su byloje esančia medžiaga susipažinusi teisėja Virginija Liudvinavičienė pažymėjo, kad aplinkybės nėra pakankamai aiškios, dėl ko teismo baudžiamasis įsakymas negali būti priimtas.

Pasak teismo, byloje esantys duomenys tik patvirtina, kad D. Masliukovas neneigė parašęs komentarą, už kurį yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau jis nurodė, jog jame išreiškė tik savo nuomonę apie tam tikros seksualinės orientacijos žmonių grupę. Teismo teigimu, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, t.y. tiesioginė konkretizuota tyčia, turint tikslą pasityčioti, paniekinti asmenis, šioje byloje yra neatskleisti.

Kad neturėjo tyčios įžeisti, paniekinti netradicinės orientacijos asmenis, D. Masliukovas pakartojo ir teisme. Jis sakė, kad perskaitęs straipsnį apie planuojamas surengti gėjų eitynes jis pasipiktino, kad valstybė švaisto mokesčių mokėtojų pinigus.

„Man kilo pyktis, kad mokesčių mokėtojų pinigai yra švaistomi nereikalingiems dalykams, manau, Lietuva turi daugiau svarbesnių vietų, kur galėtų išleisti pinigus, o ne juos skirti tokiems renginiams“, – kaltinamasis taip pat pabrėžė, kad santykius tarp tos pačios asmenų grupės draudžia ir jo praktikuojama religija.

Paklaustas, kodėl komentare rašė apie akmenis, kuriais „lengviau bus užmėtyti“ eitynių dalyvius, D. Masliukovas sakė: „Tai prie Seimo mėtė akmenis, tai ir ten galėjo.“

Vis dėlto, vilnietis teigė, kad šiandien tokio komentaro internete nerašytų. „Tada parašiau, kas šovė į galvą“, – sakė jis.

Kaltinamasis stebėjosi, kad jo komentaras įžeidė Lietuvos gėjų lygos vadovus. „Jie mano pasisakymą turėjo suprasti kaip komentarą – kiekvienas žmogus bet kurį posakį gali savaip interpretuoti“, – sakė jis.

Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas kol kas neskuba priimti procesinio sprendimo – teisėja nutarė apklausti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertą Laimutį Laužiką, ikiteisminio tyrimo metu pateikusį išvadą apie D. Masliukovo parašytų žodžių reikšmę. Taip pat gali būti, kad į teismą turės atvykti ir ikiteisminį tyrimą prašę pradėti Lietuvos gėjų lygos vadovai.

DELFI informuoja, kad už viešojoje erdvėje parašytus komentarus atsako jų autoriai – DELFI ragina skaitytojus komentuoti prisiregistravus, o ne pasislėpus po anonimiškumo skraiste.

Už skaitytojų komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako jų autoriai, kurie už šmeižikiškus, viešųjų ar privačių asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis numato, kad tas, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar panaudodamas visuomenės informavimo priemonę tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Gresia atsakomybė ir už įžeidinėjimus, ir už šmeižtą

Valstybė gina ir saugo asmens lygiateisiškumą bei sąžinės laisvę. Tokios bylos nėra privataus kaltinimo, todėl dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į pareigūnus gali kreiptis ne tik tas asmuo, apie kurį yra komentaras, bet ir kiti asmenys. Be to, gresia baudžiamoji atsakomybė ir už šmeižtą ar įžeidimą.

Apie netinkamus komentarus DELFI skaitytojai raginami informuoti redakciją.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Medija

Estijos „Postimees“ atsisako laikraščių rusų kalba

Viena didžiausių Estijoje leidybos grupė „Postimees“ atsisako laikraščių rusų kalba.

„Įspėjantis pranešimas”: M. Katkus kalbina A. Kirvaitį

Žmonės dar niekuomet neturėjo tiek daug informacijos. Žmonės dar niekada tiek daug nebendravo. Kaip naujos komunikacijos priemonės keičia mūsų politiką, visuomenę ir gyvenimą? Kaip turėtume kalbėti apie svarbius mūsų gyvenimo klausimus? Kaip komunikuoti turėtų mūsų valstybė, kaip priešintis informacinius karus kariaujančioms kaimynėms? Ką mums komunikuoja ir kokias klaidas daro dėl mūsų palankumo besikaunantys politikai, verslininkai ir prekės ženklai?

Bandys pažaboti televizijų transliuotojus internete (72)

Trečiadienį pasiūlytos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos sukėlė tikrą audrą socialiniuose tinkluose. Jomis siūloma suteikti galimybę blokuoti televizijų turinį rodančias interneto svetaines, kurios nėra užsiregistravusios Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje. Ar tik sutapimas, kad toks pasiūlymas pateiktas po didelio ažiotažo susilaukusių laidų „Laikykitės ten su Andriumi Tapinu“?

LRT taryboje – trys nauji nariai (17)

LRT taryboje veiklą pradėjo trys nauji nariai, žinomi visuomenininkai – žurnalistė, viešųjų ryšių profesionalė Dalia Kutraitė-Giedraitienė, signataras, ambasadorius Vytautas Plečkaitis ir dailininkas Raimondas Savickas. Jie pakeitė kadenciją baigusius Česlovą Juršėną, Edmundą Ganusauską ir Tomą Eitutį, pranešė LRT atstovė spaudai Virginija Bunevičiūtė.

DELFI debatuose – R. Budbergytė ir A. Kubilius (30)

Antradienį nuo 11 val. DELFI konferencijoje diskutuos finansų ministrė socialdemokratė Rasa Budbergytė ir opozicijos lyderis, konservatorių kandidatas į finansų ministrus Andrius Kubilius.