„Viasat“ atviras laiškas Lietuvos radijo ir televizijos komisijai

Pastarosiomis savaitėmis buvo daug diskusijų apie žodžio laisvę ir būdus išsaugoti šią gyvybiškai svarbią demokratinę teisę, kartu ginant visuomenę nuo šokiruojančio ir įžeidžiančio turinio. Mes suprantame, kad šios diskusijos yra nelengvos ir liečia labai jautrias temas. Kartu labai svarbu, kad įvairios nuomonės šioje diskusijoje yra reiškiamos laisvai. Žodžio laisvė ir nuomonių įvairovė yra esminės Europos Sąjungos (ES), taip pat ir Lietuvos, vertybės, todėl diskusijų egzistavimas rodo visuomenės brandą.

Šiose diskusijose „Viasat“ atkreipė dėmesį į kelis labai svarbius dalykus. Mes esame tarptautinė kompanija ir laikomės aukštų ir sąžiningų transliacijų principų bei visų mums galiojančių įstatymų bei normų. „Viasat“ nepriklauso Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) jurisdikcijai, todėl negalime paklusti sprendimui, kuris mums nėra privalomas ir, tuo labiau, neatitinkantis ES teisės. Jei LRTK nori apriboti kanalų rodymą mūsų platformoje, yra aiškūs veiksmai, numatyti tiek Lietuvos, tiek ES teisės aktuose.

ES teisė aiškiai apibrėžia televizijos kanalų priežiūrą ir valstybes, kurios yra atsakingos už šią priežiūrą. „NTV Mir“ bei „RTR Planeta“ kanalai yra registruoti atitinkamai Didžiojoje Britanijoje ir Švedijoje. „Viasat“ veikia kaip operatorius, platinantis trečiųjų šalių kanalus. Mes tikime, kad transliuotojai laikosi visų jiems galiojančių įstatymų ir tos šalies, kurioje yra registruoti, teisinių normų bei priežiūros institucijų reikalavimų. Pagal ES teisės principus, atsiradus klausimų dėl kanalo, registruoto kitoje šalyje, turinio, skirtingų ES šalių žiniasklaidos priežiūros institucijos turi bendradarbiauti.

Dėl kanalų „NTV Mir“ ir „RTR Planeta“ transliavimo „Viasat“ aktyviai bendrauja su Didžiosios Britanijos ir Švedijos priežiūros institucijomis. Elgsimės atsižvelgdami į šių institucijų rekomendacijas. Mes taip pat siekiame suprasti, kodėl LRTK nesivadovavo procedūra, numatyta ES teisės aktuose, ir nusprendė apriboti kanalų transliacijas nesikreipdama į atitinkamas žiniasklaidos priežiūros institucijas Didžiojoje Britanijoje ir Švedijoje, taip pat ir į Europos Komisiją.

Be to, mes tvirtai tikime, kad brandžioje demokratinėje visuomenėje žmonės gali priimti sprendimus patys. Neabejojame, kad žodžio laisvės skatinimas ir dar didesnė nuomonių įvairovė yra daug efektyvesnis būdas kovoti su propaganda už žiniasklaidos cenzūrą. Sveikiname idėją įkurti Baltijos šalių kanalą rusų kalba. Tai būtų teisingas atsakas ir džiaugtumės galimybe tokį kanalą rodyti savo platformoje. O kanalų išjungimas turi būti laikomas kraštutine priemone, taikoma tik ekstremaliose situacijose ir laikantis teisės aktų.