Jei vyriausybė pritars Finansų ministerijos siūlymui, jau šių metų pabaigoje komerciniai bankai mokesčių inspekcijai suteiks informaciją apie klientus, kurių sąskaitos likutis sieks 5 tūkst. eurų. Taip pat Inspekcija bus informuota apie gyventojus, kurių metinės pajamos yra ne mažesnės kaip 15 tūkstančių eurų.
Turėdama prieigą prie gyventojų sąskaitų, Mokesčių inspekcija tikrins, ar pajamos gautos teisėtai. Tokiu būdu siekiama mažinti šešėlį. Laisvosios rinkos instituto analitikai sako, kad toks automatinis duomenų teikimas pažeidžia nekaltumo prezumpciją ir kiekvieną taupantį ar didesnes pajamas gaunantį žmogų paverčia įtariamuoju.
Inspekcija pabrėžia, kad mokesčių nevengiantys žmonės dėl planuojamų pakeitimų nerimauti neturėtų.
Vadina našta, kiti – veidmainyste
Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas pripažino, kad toks sprendimas bankams bus našta: „Įgyvendinimas, aišku, mums – didelė papildoma našta“.
Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas pareiškė, kad valdžia siekia kuo daugiau sužinoti apie gyventojų pinigus, bet pati kratosi ataskaitų apie mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimą.
„Valdžios pozicija šiek tiek veidmainiška – ji labai lengvai sugeba gauti duomenis apie mus, bet patys duomenis apie savo veiklą pateikia labai nenoriai“, – LRT RADIJUI teigė S. Muravjovas.
Jis taip pat pasigenda informacijos, ar tokios priemonės pasiteisins ir ar pavyks į biudžetą pritraukti papildomai pajamų.
„Vis dar neišgirdau, kiek papildomų pinigų tikimasi surinkti, jeigu kalbame apie tuos pačius VMI pajėgumus... ar jie skiriami kitiems veiksmams, kurie atneštų daugiau naudos. Ką, jeigu VMI pradėtų skirti dar daugiau dėmesio stambesniems mokesčių mokėtojams – juridiniams asmenims, verslams – apie kokius pinigus kalbėtume tuo atveju“, – teigė S. Muravjovas.
