Išmokos sergantiems ir slaugantiems
Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. Taigi, nuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos mažiausia ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 244,13 euro per mėnesį (buvo 233,49 euro) arba 11,68 euro per dieną. Tai aktualu mažiausias darbo pajamas turintiems žmonėms. Minimali išmoka mokama, jeigu pagal gyventojo draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba.
Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies VDU, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo dienos, dydžio. Taigi, antrąjį metų ketvirtį didžiausia ligos išmoka negalės būti didesnė nei 2 603,17 euro per mėnesį (buvo 2 489,72 euro). Tai aktualu gyventojams, uždirbantiems didžiausias algas.
Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidėjo nuo 2 645,38 euro iki 2 765,92 euro, o dienos – nuo 126,57 iki 132,34 euro.
Išmokos auginantiems vaikus
Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos dydžiams. Taip užtikrinama, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos būtų didesnės nei išmokos mokėjimo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis. Taikomi bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. Taigi, jei žmogus įgis teisę į motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką šių metų balandžio, gegužės arba birželio mėnesiais, minimali šių išmokų riba bus 440 eurų.
Maksimalių vaiko priežiūros išmokų dydžiai skirsis ne tik priklausomai nuo jas gaunančių žmonių pajamų, bet ir nuo to, ar prižiūrimi vaikai gimė iki 2022 metų gruodžio 31 d., ar 2023 metų sausio 1 d. ir vėliau, kadangi nuo 2023 metų sausio keitėsi vaiko priežiūros išmokų mokėjimo tvarka ir dydžiai.
Kai už 2023 ir 2024 metais gimusius vaikus asmuo teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis šių metų antrąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 279,79 arba 150 eurų daugiau nei pirmąjį metų ketvirtį.
Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, ji didėja 109 eurais, nuo 2 407,08 euro iki 2 516,76 euro per mėnesį.
Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais padidėjo nuo 1 805,31 euro iki 1 887,57 euro, o antraisiais – nuo 1 203,54 euro iki 1 258,38 euro.
Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka nuo balandžio sieks 3 254,17 euro ir, palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, padidėjo daugiai nei 142 eurais.
Išmokos bedarbiams
Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo minimalios mėnesio algos (MMA). Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA.
2024 metais MMA siekia 924 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 215,01 euro – ji lieka tokia pat, kaip pirmąjį metų ketvirtį.
Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų.
Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2024 metų balandį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 215,01 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2021 metų rugsėjo pradžios iki 2024 metų vasario pabaigos.
Jei tokio asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 800 eurų, nedarbo išmoka mokama balandžio-birželio mėnesiais sieks 525,33 euro, nuo liepos iki rugsėjo – 463,25 euro, nuo spalio iki gruodžio – 401,17 euro.
Ne viso mėnesio nedarbo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas.
Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. VDU, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos. Taigi, žmonėms, kurie bedarbio statusą įgis nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d., maksimali nedarbo išmoka yra 1220,21 euro.
