Naudotą vaiko vežimėlį pardavusiai mamai – finansinis kirtis

 (678)
Kelis padėvėtus vaiko rūbelius ir nebenaudojamą vaikišką vežimėlį pardavusi daugiavaikė mama tapo viena iš daugelio, kuri pateko į teisės aktų, reglamentuojančių socialinės paramos skyrimą, spąstus.
Naudotą vaiko vežimėlį pardavusiai mamai – finansinis kirtis
© DELFI (T. Vinicko nuotr.)

Už parduotus panaudotus daiktus gauti pinigai buvo pridėti prie visų šeimos pajamų, todėl jos viršijo nustatytą ribą ir tris vaikus auginantys tėvai parado galimybę kas mėnesį gauti 60 eurų socialinę paramą už savo atžalas.

Nustebino tai, kokių dokumentų reikia

Laima (vardas pakeistas – DELFI) su vyru augina tris mažamečius vaikus. Mažiausiai atžalai neseniai sukako vieneri metukai, todėl mama iš „Sodros“ gauna tik 40 proc. buvusio atlyginimo dydžio motinystės išmoką.

„Mūsų šeimos pajamos sumažėjo, todėl pasidomėjau ir sužinojau, kad mums, kaip daugiavaikei šeimai, priklauso išmoka vaikams iš savivaldybės. Nors ji ir nedidelė – už tris vaikus vos 60 eurų per mėnesį, tačiau tai vis tiek pinigai. Todėl pasiskambinau į savivaldybę, pasiklausiau, kokius dokumentus reikia pristatyti ir nukulniaviau rašyti prašymo gauti paramą“, – pasakojo Laima.

Ją labai nustebino tai, jog savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojos informavo, kad moteris turi atsinešti atsispausdintą banko išklotinę apie praėjusių metų pajamas.

„Ne banko išrašą, kuris būtų patvirtintas antspaudu, o, pasirodo, užtenka paprastai namuose atsispausdinti išrašą iš internetinės bankininkystės apie per metus buvusias įplaukas ir viskas. Juk tokį išrašą gali suklastoti, kompiuteriu ištrinti tai, kas galimai nereikalinga ir trukdys gauti socialinę paramą“, – stebėjosi pašnekovė.

Pajamos – ir sesers grąžinta skola

Atsispausdinusi minėtą išrašą, ji nuėjo į savivaldybę, kur pateko į jai sunkiai protu suvokiamą situaciją.

„Sykiu su darbuotojomis nagrinėjome tą mano išrašą – per metus gavau apie 30 pavedimų. Tie, kurie iš „Sodros“, neužkliuvo. Tačiau užkliuvo tai, kad gavau 250 eurų už parduotą dėvėtą vaikišką vežimėlį, dar 60 eurų už parduotus vaikiškus rūbelius, 40 eurų pavedimu skolą grąžino sesuo ir net tai buvo pridėta prie mano šeimos pajamų.

Tiesa, klausimų kilo ir todėl, kodėl iš vyro sąskaitos į manąją buvo pervesta 400 eurų. Paaiškinau, kad vyras pametė ir užblokavo savo banko kortelę, todėl pinigus pervedė į mano sąskaitą, kad juos galėtume išgryninti. Šis paaiškinimas tiko, be to, pinigai sutuoktinio, todėl jie nebuvo priskaičiuoti prie pajamų“, – pasakojo Laima.

Tačiau pinigai už parduotą padėvėtą vaikišką vežimėlį, parduotus išaugtus vaikų rūbelius, net sesers grąžinta skola buvo traktuoti kaip pajamos.

Prie jų dar pridėta Laimos gauta motinystės išmoka, sutuoktinio darbo užmokestis ir šeima pateko tarp tų, kurioms socialinė parama vaikams nebepriklauso, nes pajamos viršija nustatyta ribą.

„Ta riba yra 153 eurai per mėnesį vienam šeimos nariui, o mums už praėjusius metus išėjo 160,4 euro per mėnesį vienam šeimos nariui. Pikčiausia yra tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija yra išaiškinusi, jog tais atvejais, kai gyventojai pagal skelbimus internete pardavinėja savo asmeninius daiktus, pavyzdžiui, nebenešiojamus savo ar vaikų drabužius, jie neprivalo registruoti individualios veiklos ar įsigyti verslo liudijimą.

Tokiu atveju jokių mokesčių nereikia mokėti, jei gautas pelnas – kainos skirtumas tarp prekės įsigijimo ir pardavimo – per metus nesiekia 2500 eurų. Vadinasi, tai net nelaikoma pajamomis, nes nuo jų nereikia mokėti mokesčių, o norint gauti socialinę paramą, tokie pinigai staiga tampa pajamomis.

Dar bandžiau aiškintis su savivaldybės teisininke, tačiau ji tik pasakė, jog kvailai pasielgiau, esą pinigus už vežimėlį ir rūbelius reikėjo pasiimti grynais. Tuomet esą nebūtų buvę problemų. Kitaip tariant, teisininkė pataria gudrauti, kad apeičiau įstatymą“, – savo išvadas darė pašnekovė.

Arba apgaudinėji, arba lieki be paramos

Ji teigė jau ne kartą girdėjusi istorijų, kaip dėvėtus vaikų rūbelius pardavinėjančios mamos patenka į tokias situacijas, jog ne tik negauna paramos, bet dar turi pinigus grąžinti, jei parama buvo skirta anksčiau.

„Tai tegul valdžia labai aiškiai pasako, kad tiems, kas pardavinėja padėvėtus vaikiškus drabužėlius, kitus daiktus, jokia parama nepriklauso. Kažkoks absurdas“, – piktinosi Laima.

Ji teigė, jog balandį vėl gali kreiptis į savivaldybė dėl paramos vaikams skyrimo. Tada vėl reikės pristatyti pajamas už praėjusius metus – nuo 2015 metų balandžio 1 dienos.

„Vežimėlį, rūbelius pardaviau žiemą, tai balandį jau nebesimatys, kad gavau pinigų už šiuos daiktus. Kiek žinau, parama skiriama atgaline data nuo tos datos, nuo kada ji priklauso. Jei ji mums priklauso nuo šių metų pradžios, tai ir balandį susitvarkius dokumentus, pinigus gausiu ir už sausį, ir už vasarį, ir už kovą. Įstatymas ir jo apstatymas.

Keistoje valstybėje gyvename. Ar tikrai negalima rasti būdų, logiškai įvertinti šeimų gaunamas pajamas, nekreipti dėmesio į tuos kelis eurus, gaunamus už parduotus rūbelius. Dabar yra du keliai – arba prarasti paramą, arba apgaudinėti valstybę“, – pabrėžė Laima.

Patarimo nedavė

DELFI Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakingų darbuotojų paklausė: koks būtų paprastas patarimas mamoms, kurios nenori išmesti išaugtų rūbelių, žaislų, o už juos dar nori gauti kelis eurus, bet neprarastų teisės gauti ir socialinę paramą, jei šeimos pajamos yra mažos?

Atsakymas į šį klausimą nebuvo paprastas ir aiškus. Pateikiame jį visą: „Išmokos vaikui skyrimo ir mokėjimo sąlygas reglamentuoja Išmokų vaikams įstatymas, pagal kurį išmoka vaikui skiriama ir mokama, jeigu vidutinės šeimos pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 153 eurai.

Piniginės socialinės paramos teikimą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka asmens gautomis pajamomis taip pat laikomos ir neapmokestinamos pajamos. Taigi, lėšos, gautos pardavus savo asmeninius daiktus, pvz., nebenešiojamus savo ar vaikų drabužėlius ir pan., laikytinos kitomis faktiškai gautomis pajamomis, nepriklausomai nuo to, ar jos gautos banko pavedimu, ar grynaisiais pinigais. Todėl, skiriant išmoką vaikui, vidutinės pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, turėtų būti apskaičiuojamos į šeimos pajamas įskaitant per vertinamą laikotarpį gautas šios rūšies pajamas.

Žmonės, kurie kreipiasi dėl išmokos vaikui, pateiktame prašyme privalo nurodyti visą ir teisingą informaciją, įskaitant ir duomenis apie gautas pajamas. Pateiktų duomenų teisingumą asmuo patvirtina savo parašu. Atkreipiame dėmesį, jog, kreipiantis dėl išmokos vaikui, išrašas apie banko sąskaitoje turimas lėšas nėra privalomai teikiamas dokumentas. Tačiau įstatymas numato, kad savivaldybių administracijos turi teisę tikrinti asmenų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomos informacijos, įrodančios jų teisę gauti išmoką vaikui.

Išmoka vaikui skiriama ir mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų dokumentų, būtinų išmokai skirti, pateikimo savivaldybės administracijai dienos. Vidutinės šeimos mėnesio pajamos išmokai vaikui gauti apskaičiuojamos pagal praėjusių kalendorinių metų pajamas arba, pajamoms sumažėjus – pagal praėjusių 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi ar teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas.

Svarbu tai, kad, siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada labiausiai jos reikia, atsižvelgiant į realią šeimos padėtį ir konkrečias aplinkybes, savivaldybės turi teisę savivaldybės tarybos nustatyta tvarka teikti socialinę paramą ir kitais atvejais (pavyzdžiui, skirti vienkartinę ar terminuotą pašalpą ir pan.), kai pagal įstatymą socialinė parama nepriklauso arba yra nepakankama, tačiau, įvertinus individualią šeimos situaciją, yra būtina.“

Norite pasidalyti savo patirtimi? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau:

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mano eurai

A. Užkalnį vėl pribloškė Klaipėdos restoranas. Kada ateis Kauno eilė? (415)

Garbės žodis, kai nusprendžiau čia eiti, nežinojau, kas šiame Klaipėdos restorane yra virtuvės vadovas. Tikrai nežinojau. Tik mačiau, kad daug rekomendacijų, ir kad žmonės tikrai, tikrai siūlo ten nueiti. Kodėl čia jus įtikinėju? Tuojau paaiškinsiu.

Piniginę tuštinančios paslaugos Lietuvoje pigios tik norvegams (180)

Švytintys, tvarkingi dantys – ne visiems įkandamas malonumas. Statistikos departamento duomenimis, vidutiniškai danties plombavimas helio plomba Lietuvoje kainuoja 33,47 euro, kai šalyje minimalus darbo užmokestis siekia 350 eurų. Ir tai tik vieno danties taisymas, o kiek plačiai dar tenka atverti piniginę, jei prireikia danties implanto ar karūnėles.

Bijantiems Trakuose kibinų po 5 eurus turi patarimą (237)

Šilti orai vilniečiams ir ne tik primena, kokį grožį turime visai šalia mūsų sostinės. Saulėtus savaitgalius šeimos, draugai bei svečiai iš užsienio traukia į Trakus. Tačiau kiek diena istoriniame Lietuvos mieste gali kainuoti?

Poilsio kainos Lietuvoje keičia nuomonę, kad užsienyje brangiau (320)

Lietuviška kaimo ramybė ar ispaniška saulė ir šviežiai prinokę apelsinai? Lietuviškas smėlėtas pajūris ar poilsis Prancūzijos Rivjeroje?

Neringa vasarą pradeda nauju festivaliu ir žinia apie kainas (96)

Neringos kurortas vasarą pasitinka ne tik nauja sezono atidarymo šventės koncepcija, bet ir žinia poilsiautojams, jog kainos neturėtų gąsdinti, nes jos, palyginti su pernai, beveiks nesikeis. Tai patikrinti jau šį savaitgalį į Kuršų neriją suplūs tūkstančiai žmonių.