Namuose kepti duoną gali ne tik kulinarai

Ant stalo garuojanti naminė duona – ne tik galimybė įgyvendinti kulinarinius eksperimentus, bet ir būdas atgaivinti tradicijas. Tai, kad šiuo kasdieniu produktu lietuviai džiaugiasi ir neįkėlę kojos į prekybos centrą, rodo aktyviai diskutuojantys ir ją namuose kepantys interneto vartotojai bei parduotuvėse atsiradusi specialių produktų pasiūla. DELFI domėjosi, ar iš tiesų verta užsiimti duonos gamyba namuose ir kiek tai gali kainuoti.

Duonos gaminių kepėjas – profesija, kurią galima įgyti gavus specialią kvalifikaciją mokymosi centre. Visgi, Lietuvoje tikriausiai kiekvieno piliečio mėgstamą kepinį savarankiškai net ir neturėdami specialių įgūdžių gamina vis daugiau žmonių. Parduotuvėse siūlomi įvairūs produktai ir įrenginiai duonos kepimui, knygynuose galima įsigyti knygų apie duonos gamybą namuose, o kulinariniai tinklaraščiai dalijasi receptais apie tai, kaip gardžiai iškepti ne tik ruginę lietuvišką, bet ir , pavyzdžiui, itališką duoną.

Išmokti kepti duoną – nesudėtinga

Jau pusantrų metų duoną namuose kepanti Kristina iš Kauno pasakojo, jog pabandyti išsikepti duonos nusprendė jos paragavusi pas draugus ir pamačiusi, kaip vyksta kepimo procesas. Ji sakė, jog pati nėra išskirtinė kulinarė, tačiau tuo užsiimti nusprendė sužinojusi, kaip tai paprasta. „Aišku, man ji visada gaunasi skirtingai, nes aš nematuoju idealių proporcijų, dedu ingridientus „iš akies“, svarbu ir tai, kiek laiko ją laikau. Tai duoda ypatingą skonį ir duona gaunasi skirtinga. Bet aš ją kepu tik dėl to, kad tai yra labai elementaru ir paprasta. Jeigu tai būtų sudėtinga, nebūčiau ėmusis“, - sakė moteris.

Pasak Kristinos, nors duoną namuose kepti brangiau, jai labiau patinka tokios duonos skonis. „Tokia duona skanesne. Ir, kad ir kaip bebūtų keista, ji man neatsibosta. Dažniausiai kai pirkdavau duoną, aš keisdavau jos rūšis. O ši – kol kas dar skani“, - sakė moteris. Šiuo metu ji duoną kepa tik namuose, o parduotuvėse perka batoną, kurio gamybos receptų išbandyti neprisiruošia. Moteris pasakojo, kad jos pažįstamu rate jau yra trys žmonės, kurie taip pat užsiima duonos kepimu. Visgi, Kristina sakė abejojanti, ar šiais laikais namuose gaminamas kepinys gali būti laikomas tradicinės duonos kepimo tąsa. „Mano mamai, kuri yra kilusi iš kaimo ir valgiusi tradicinę duoną, kepamą kaimuose kubiluose, tokia duona nepadarė įspūdžio ir ji sakė, kad duona yra kitokia“, - sakė ji.

Duoną kepa namuose, o ne bendruomenėje

Žaliūkių malūnininko sodybos edukacinių programų kuratorė ir Duonos kepėjų klubo įkūrėja Laimutė Tomkuvienė pritaria, kad norintiems išmokti kepti duoną daug pastangų įdėti nereikia. „Moterims tai yra elementaru dėl to, kad jos jau turi kažkokios patirties iš savo šeimų, galbūt močiučių. Tai nėra kažkoks naujoviškas dalykas. Tas, kas yra sava, savo tautos, vis tiek yra labai artima“, - pasakojo L. Tomkuvienė. Jos teigimu, normalu, jog duoną šeimose kepa ir vyrai.

Moters manymu, tokia naminė duona – sveikesnė, nei pirkta parduotuvėje. „Jau vien todėl, kad toje duonoje nėra mielių, pagrindinio dalyko - grybo, pelėsio“, - sakė L. Tomkuvienė. Tiesa, pasak jos, duoną kepti namuose gali būti šiek tiek brangiau. „Brangiau dėl to, kad perkant ruginius miltus parduotuvėse, jų kaina yra pakankamai aukšta. Juk daugiau čia nieko nėra - tiktai miltai, vanduo, kmynai. Mes kepame tokią tradicinę duoną, be jokių priedų, bet jeigu jau moterys šeimoje praturtina tą duonelę riešutais, sėklomis, džiovintais vaisiais, aišku, kaina gaunasi didelė“, - kalbėjo edukacinių programų kuratorė. Moteris pasakojo, kad nors besidominčių duonos kepimu namuose – daug, norinčių burtis į duonos kepėjų klubą yra mažiau. Pasak L. Tomkuvienės, žmonės mieliau išmoksta kepti duoną ir tai savarankiškai daro namuose, nei buriasi į bendruomenę. Jos teigimu, šis procesas vėl tampa šeimos tradicija, kaip kad ir būdavo anksčiau.

Pasak VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro Viešbučių, restoranų ir turizmo specialistų rengimo skyriaus vedėjos Dalios Ramunės Jaranauskienės, norinčių išmokti duonos gaminius kepti profesionaliai, šiuo metu jų centre nėra. „Gauti duonos gaminių kepėjo profesiją žmonių mokytis neateina, tik virėjo. Tai yra siaura specialybė. Bet įmonėms, aišku, tų duonos gaminių kepėjų labai reikia“, - sakė ji. Jos teigimu, tų, kurie jų centre mokytųsi tam, kad galėtų duoną kepti namuose, nėra, nes studijos kainuoja. Be to, jos vyksta net pusę metų dienos metu. „Žmonės raugu dalinasi, kepa namuose, receptus gauna į rankas“, - kalbėjo ji.

Kepti namuose ne visuomet brangiau

Nors savarankiškai duoną kepantys žmonės teigia, kad tokio gaminio skonis nė iš tolo neprimena produkto, pirkto parduotuvėje, jie taip pat sako, kad platų pasirinkimą siūlančiuose prekybos centruose duonos galima įsigyti pigiau. Norint patikrinti, ar iš tiesų gaminat duoną namuose sutaupyti nepavyks, DELFI palygino šių produktų kainas.

Pasak Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktų duomenų, vienas kilogramas juodos duonos didžiuosiuose prekybos centruose gegužės viduryje vidutiniškai kainavo 5,68 Lt. Tuo tarpu norint pačiam išsikepti tokį patį kiekį juodos ruginės duonos pagal viename internetiniam tinklalapyje pateiktą receptą, produktams nebūtinai tektų išleisti daugiau. Apskaičiavus reikalingų produktų kainas paprasčiausios juodos duonos be priedų, keptos duonkepėje, kepalėlis kainuotų apie 3 litus (skaičiuojant tik reikiamo kiekio produkto kainą, kai likusi pakuotės dalis bus panaudota kitiems kepimams). Tiesa, taip sugaištama ir daugiau laiko, naudojamas vanduo bei elektra, kurių sąnaudos į savikainą įtrauktos nebuvo. Be to, neturintiems duonkepės ir norintiems kepti joje, teks įsigyti ir šį įrenginį: pigiausiųjų kaina siekia apie 200 litų. Kepantiems duoną iš specialaus mišinio orkaitėje, pavyzdžiui, kepalas juodos duonos taip pat kainuos apie tris litus. Visgi, pirktinės ir namie gamintos duonos kainos gali skirtis priklausomai nuo mėgiamos duonos rūšies bei to, koks produktų kiekis perkamas, ar bus apsiperkama akcijų metu.

Tiems, kurie nori namie mėgautis ypatingais duonos produktais, pavyzdžiui, itališka duona „Ciabatta“, ją pasigaminti taip pat nebrangu. Pagal paprastą receptą gaminamam kepiniui produktų prireiks už maždaug du litus.

Svarbu ne gamybos vieta, o suvalgomas kiekis

Pasak gydytojos dietologės, vienos iš klinikos „Dietos sistema“ įkūrėjų Daivos Pipiraitės atskirti, kuri duona – pirktinė ar gaminta namuose – yra sveikesnė, sunku. „Tiek pirktinė duona, tiek naminė nėra ir negali būti sveika arba nesveika. Galima kalbėti tik apie duonos sudėtines dalis ir jų galimą įtaką sveikatai. Pavyzdžiui, jeigu duonoje yra daug cukraus, tai nėra naudinga sveikatai. Jeigu duona kepama iš aukščiausios rūšies kvietinių miltų, joje mažai skaidulų, aukštesnis glikeminis indeksas, didesnis produkto kalorijų kiekis“, - sakė dietologė.

D. Pipiraitės teigimu, savą duoną kepantiems žmonėms šis produktas gali būti naudingas, jei į tešlą yra papildomai pridėta grūdų, sėklų, sėlenų. Dietologė pasakojo, kad tokioje duonoje yra daugiau skaidulų, vitaminų, mineralinių medžiagų, fitochemikalų, kurie yra naudingi visam organizmui ir žarnynui. Visgi, D. Pipiraitės manymu, tokia duona skirta mėgautis ne visiems. „Žmonėms, nepratusiems naudoti grubios ląstelienos (skaidulų) tokios duonos valgymas gali sukepti stiprų pilvo pūtimą“, - kalbėjo moteris.

Pasak specialistės, norintiems mėgautis bet kokiu namie gamintu produktu, į jo sudėtį derėtų dėti kuo mažiau cukraus ir riebalų. D. Pipiraitės nuomone, savo kūno linijomis besirūpinantys žmonės turėtų galvoti ne apie tai, ar verta duoną kepti namuose, o bet apie suvalgomą jos kiekį. „Jeigu kaloringų produktų valgoma mažai, jie netukina. Tačiau, kartais namuose kepta duona savo maistine verte prilygsta desertui, yra skani, o tai didina pagundą suvalgyti daugiau. Deja, vienas produktas, kad ir koks naudingas būtų, kūno formų problemos neišspręs“, - sakė specialistė.