Kita vertus, kone pusė lietuvių yra atsidūrę situacijoje, kai jau įjungus skalbimo mašiną, atsimenama, jog kažkas iš skalbti reikalingų drabužių į mašiną liko neįdėta.
Lietuviai skalbia pagal taisykles
Pasak pranešimo, minėtas tyrimas parodė, kad lyginant su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje žmonių, kurie laikosi skalbimo instrukcijų drabužių etiketėse, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, gyvena daugiausiai.
Visada besilaikantys tokių nurodymų teigė beveik trečdalis lietuvių, kai tuo tarpu estų maždaug penktadalis, o latvių dar mažiau. Teiginiui, kad drabužius prieš skalbiant skalbimo mašinoje reikia atskirti pagal spalvas, audinius ir panašiai, taip pat pritarė daugiausiai lietuvių – visiškai su tuo sutiko 65,9 proc. Analogiškai Latvijoje – 59 proc., o Estijoje - 57,9 proc.
Beje, apklausos rezultatai iš dalies pademonstravo ir lietuvių požiūrį į aplinkosaugą. Net 82,3 proc. apklaustųjų teigė, jog jiems yra svarbu, ar skalbimo mašina yra draugiška aplinkai. Latvijoje taip atsakė 66,2 proc., o Estijoje - 74,1 proc. respondentų.
„Tai, kad lietuviai, lyginant su latviais ir estais, dažniau išreiškia susirūpinimą žmogaus poveikiu aplinkai, įvairūs Baltijos šalių gyventojų įpročius nagrinėjantys tyrimai, rodė ir anksčiau, - pranešime spaudai sakė Miroslavas Ramanavičius, „Samsung Electronics Baltics“ buitinės elektronikos padalinio pardavimų vadovas, - Pavyzdžiui, prieš kiek daugiau nei metus atliktas „Living Smart“ tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė žmonių Lietuvoje domisi buitinės technikos tobulėjimu, o viena iš to priežasčių –siekis kelti mažesnį neigiamą poveikį aplinkai.“
Užmaršumas – yda, populiari visur
Visų trijų Baltijos valstybių gyventojai turi ir panašumų. Paklausti, ar kada nors buvo susidūrę su problema, kai, įdėjus skalbinius į skalbyklę ir įjungus skalbimo režimą, atsiminė, jog kažką, reikalingą skalbti, vis dėlto užmiršo, teigiamai atsakė 48,6 proc. lietuvių, 49,2 latvių ir 47,2 proc. estų.
Remiantis tyrimo duomenimis, dažniausiai tokios užmaršumo problemos kyla tarp jaunų (18 -24 metų amžiaus) lietuvių. O kalbant apie šeimyninę padėtį – pamiršti ką nors iš skalbinių labiau linkę nevedę ir išsiskyrę – net 64,5 proc.
Apklausos rezultatai atskleidė, kad skalbimas mūsų šalyje dažniausiai išlieka moterų darbu. Net 87 proc. lietuvių vyrų, gyvenančių kartu su antrąja puse, prisipažino, kad jų namuose dažniausiai skalbimu rūpinasi moteris. Tuo tarpu, daliosios lyties atstovių, teigiančių, jog šis darbas dažniausiai atitenka joms pačioms, buvo dar daugiau - 91,9 proc.
Tyrimas taip pat parodė, jog lietuviai paprastai skalbimo mašina skalbia mažiausiai kartą per savaitę: 43,2 proc. apklaustųjų teigė, kad tai daro keletą, o 39,1 proc. vieną kartą. Dažniausiai skalbiama šeimose, kuriose auga nepilnamečiai vaikai.
