Kilo natūralus noras jį įsigyti. Maža to, kaip teigia žurnalistė, ji užsigeidė ne tiek paties lietpalčio, o savęs, vilkinčios juo. Matuodamasi šį drabužį ir žvelgdama į veidrodį, ji regėjo moterį, kokia norėtų būti – ramią, pasitikinčią savimi ir žinančią, kaip planuoti savo gyvenimą. Tokią, kuri kiekvieną rytą keliasi 7 valandą ryto, medituoja, visada visus darbus atlieka laiku ir nesvajoja apie greitąjį maistą, rašo „The Guardian“.
Žurnalistė teigia, kad troškimas įsigyti lietpaltį tiesiog gniaužė kvapą, bet ji puikiai supratusi, kad šio pirkinio jai tikrai nereikia. Dėl šios priežasties ji tiesiog pasidarė asmenukę ir kuo ramiausiai su savo svajonių lietpalčiu atsisveikino.
Kad ir kaip skeptiškai bevertintų visą vartojimo kultūrą, straipsnio autorė sako apsipirkinėjimui nejaučianti jokios neapykantos. Greičiau priešingai – ji dievina parduotuves. Pati seniau noriai apsipirkinėdavusi. Tai daug džiaugsmo teikiantis ir malonus užsiėmimas.
Vieną dieną moteris suvokė peržengusi pavojingą ribą. Naujų pirkinių džiaugsmas pradėjo nebeatsverti išlaidų. Be to, pradėjusi domėtis, kokią žalą mūsų planetai neša vartojimo kultūra, straipsnio autorė tarsi praregėjo. Tiesiog pirkiniai nebeteikė džiaugsmo, tad ji liovėsi išlaidavusi.
Nepaisant to, net ir tokie užkietėję perteklinio vartojimo priešininkai kaip straipsnio autorė perka (juk kartais batai paprasčiausiai suplyšta, o lėkštės dūžta). Žurnalistė sako, kad prieš kiekvieną pirkinį sau užduoda keturis paprastus klausimus:
1) Ar man to tikrai reikia?
2) Ar galiu pati pasigaminti tokį daiktą?
3) Ar galiu įsigyti naudotą?
4) Ar tai geriausia kokybė, kokią tik galiu įpirkti?
Minimalizmo šalininkų, kuriems pakanka mažiau, pagrindinis tikslas – gyvenimas be vergovės daiktams. Sutikite: tokie drastiški sprendimai ne tik sunkiai paverčiami realybe, bet ir atimantys nemažą dalį gyvenimo džiaugsmo.
Tikrai nereikia jokių drastiškų pokyčių - pakanka šiek tiek atsakingesnio požiūrio į vartojimą. Autorė jau seniau yra rašiusi apie poreikių ir norų santykį, malonų jausmą, kurį suteikia galėjimas ką nors pasigaminti savo rankomis ir naudotų daiktų pirkimas. Šiuo atveju straipsnio autorė rekomenduoja atkreipti dėmesį į ketvirtąjį klausimą – ar tai geriausia kokybė, kokią tik galiu įpirkti?
Šie žodžiai prieštarauja visai vartojimo kultūros sampratai, kuri paremta gana paprastu principu – kaip sumedžioti geriausią pasiūlymą ir už mažiau įsigyti daugiau. Gauti geriausią pasiūlymą. Spėti į didžiausią išpardavimą. Nepraleisti „juodojo penktadienio“. Kiekybės, o ne kokybės akcentavimas daro meškos paslaugą.
Mūsų įsigyti daiktai pernelyg greitai susidėvi ir tampa nebetinkami naudoti, nuolat pristatomi nauji modeliai, raginantys neatsilikti nuo vartojimo mados. Neretai taisyti sugedusį daiktą yra brangesnis malonumas nei įsigyti naują. Tokiu atveju nelieka kito pasirinkimo – tik skubėti į parduotuvę ir pirkti naują.
Ir tai tikrai ne atsitiktinumas. Dauguma šiuolaikinių gaminių paprasčiausiai gaminami trumpalaikiam naudojimui, o didesnė kaina, bylojanti kokybę, atbaido potencialius pirkėjus. Tai savotiškas žaidimas: mes mieliau sutinkame mokėti 10 dolerių (9,39 Eur) už daiktą, kuris jau po metų bus nebetinkamas naudoti, o ne suploti, pavyzdžiui, 50 dolerių (46,94 Eur) ir juo džiaugtis penkerius metus.
Straipsnio autorė prisipažįsta, kad jai prireikė nemažai laiko, kol suprato, kad pigūs pirkiniai galiausiai atneša papildomų išlaidų – kitaip tariant, kainuoja labai brangiai. Įsigiję kad ir brangesnį, tačiau kokybišką daiktą, mes savotiškai investuojame, o ne tiesiog pigiai įsigyjame nekokybišką prekę.
Batai, kurie su nuolaida kainavo 60 dolerių (56 Eur), nepataisomai susidėvėjo per kelis mėnesius – kitais metais reikėjo pirkti naujus. Galiausiai kartą porai kokybiškų ilgaaulių batų straipsnio autorė išleido 200 dolerių (187 Eur) – ir nė karto nepasigailėjo, nes batai kuo puikiausiai tarnauja ketvirtus metus ir vis dar atrodo tiesiog puikiai.
Ir dar šiek tiek apie kokybę. Tai, kad rinksitės geriausią įperkamą kokybę, tikrai nereiškia, kad teks viršyti suplanuotą biudžetą ar vėliau skolintis. Pirkiniui skirto biudžeto suma gali skirtis, tačiau, kad ir koks bebūtų jūsų biudžetas, naudotų daiktų pirkimas – puikus būdas rasti geriausią įmanomą kokybę už prieinamą kainą.
Be to, anot straipsnio autorės, pravartu susidaryti sąrašą daiktų, kuriems nevertėtų taupyti. Jos sąraše dominuoja knygos, paltai ir avalynė. Tikrai galima išsiversti be brangesnių kojinių ar marškinėlių, tačiau pigūs batai gali pridaryti rimtų bėdų.
