Rokiškėnams kelionė į apsipirkimo rojumi vadinamus Suvalkus labai tolima: į abi puses tenka sukarti per 700 km. Tačiau nestinga nei pasiryžusiųjų įveikti slidžius žiemos kelius, nei vežėjų, siūlančių apsipirkimo keliones. Į vieną iš tokių patraukė ir „Gimtasis Rokiškis“
Važiuodami apsipirkti nepamiršo vėliavos
Transporto paslaugas teikianti Rokiškio įmonė surinko dešimties žmonių grupę išvykai į Lenkiją išskirtinę Lietuvai dieną – Vasario 16-ąją. Dardėdami Kauno link daug kas skambino namiškiams, kad primintų Lietuvos valstybės atkūrimo dieną iškelti trispalvę.
Kelionės gidė Rima Kreizienė pasiūlė užsukti į mėsos ir pieno produktų bazes bei keletą didesnių prekybos centrų. Suvalkų turgus taip pat garsėja žemomis kainomis, tačiau jis veikia tik šeštadieniais, o mes keliavome antradienį.
„Išvykdami visi sako tenorintys pasižmonėti, o namo grįžta pilnais maišais“, – juokavo R. Kreizienė.
Iš Rokiškio pajudėję 6 val., prieš 11 val. jau dairėmės Suvalkų prekybos bazių teritorijoje. Prieš tai pasienyje išsigryninome pinigų: už 100 eurų gavome 432 zlotus.
Prie bazių išvydę didžiules žmonių eiles supratome, jog reikėjo išvykti anksčiau: prekyba čia prasideda 5 val. Pasidalinome į dvi grupes: vieni stojo į eilę prie pieno, kiti – mėsos produktų parduotuvių.
Šaldamos lauke rokiškėnės Dalia Staskonienė, Aldona Vainauskienė, Daiva Andriūnaitė, Genutė Medelskienė ir Rasa Kavaliauskienė prisiminė sovietmetį. Ir ne tik jį. Įėjusios į bazės vidų moterys griebė viską, kas pasitaikė po ranka: sviestą, sūrį, margariną, sausainius, jogurtus, aliejų, kepinių priedus... Vežimėliai greitai pilnėjo, jais buvo sunku laviruoti tarp gausybės prekių, sukrautų tiesiai ant padėklų.
Ką bepirksi, nepraloši
Prekių kainos Suvalkų bazėje surašytos lapeliuose, šie prilipinti ant sienų. Skaičiai maži, vos įžiūrimi. Iš pradžių dar bandėme skaičiuoti, versti kainas į eurus ir litus, o kai susipainiojome, nutarėme pasikliauti labiau patyrusiųjų patarimais: „Ką bepirksi, nepraloši, o palankiausias kursas tų prekių, kurių ant padėklų – mažiausiai.“
Taigi už aliejų (5 l) mokėjome 4,5 euro, sūrius „Philadelphia“ (125 g) – 0,85 euro, „Dziurami“ (1 kg) – 3,12 euro, „Gouda“ – 1,86 euro, „Edamo“, „Morski“ – po 2,5 euro, majonezą (900 ml) – 1,71 euro, sviestą (200 g) – 0,53 euro, grūdėtą varškę (500 g) – 1,03 euro, sūrį „Liliputą su saliamiu“ (350 g) – 1,33 euro.
Lietuvoje visos minėtos prekės brangesnės.
Miltai ir cukrus jau buvo iššluoti, jų vietoje radome skelbimus, kad šios gėrybės parduodamos 10 kg pakuotėmis.
Eilės prie kasų taip pat buvo ilgos, o atsiskaitymo procesas užtruko. Prekybos bazė orientuota į stambų pirkėją: jei prekių suma neviršija 50 zlotų, skaičiuojamas 15 proc. antkainis.
Valstybės dieną – eilėse prie dešros
Apsirūpinę pieno produktais skubėjome į mėsos bazę. Iš didžiulio pirkėjų būrio į vidų leisdavo tik po 10–12 žmonių. Ir visi jie lietuviai – lenkiškai kalbančiųjų nesigirdėjo. Vairuotojai vienas kitą klausinėjo, kur dar Lenkijoje galima įsigyti pigių prekių. Labiau patyrusieji siūlė važiuoti apie 80 km į Augustavą.
Šąlantieji lauke negailėjo piktų žodžių Lietuvos valdžiai: šios neūkiškumas privertė lietuvius sunkiai uždirbtus pinigus leisti kitoje valstybėje. Buvo ir tokių, kurie siūlė įamžinti maišus lenkiškų prekių velkančius lietuvius ir nuotraukas nusiųsti prezidentei Daliai Grybauskaitei. Esą šioji turi žinoti, kaip švenčiama Valstybės atkūrimo diena.
Kamajiškiai pensininkai Elena ir Vladas Rekašiai piktinosi senjorų skurdinimu. Šeimos pajamos – 529 eurai. Praėjusį mėnesį vien už šildymą sutuoktiniai sumokėjo 133 eurus. „Jei ne vaikų pagalba, būtume nuogi ir basi“, – piktinosi E. Rekašienė. Ji įsitikinusi: leistis į tolimą kelionę verta, nes prekės Lenkijoje daug pigesnės.
Eilėje užgaišome maždaug 2 val. Tačiau patekus į vidų ištiko šokas: nedidelėse patalpose – žmonių jūra. Prekių čia daug ir įvairių: fasuotų mėsos gaminių, konservų didžiulės dėžės. Judėti tarp gausybės žmonių sunku. Žalia mėsa prekiaujama šaltoje patalpoje, tačiau nuo pirkėjų gausos ji virtusi šildytuvu. Pageidaujantiesiems mėsos įdedama į maišelius. Visi griebia ką pamato, o rūšiuoti, domėtis sudėtimi, gamintoju pradeda tik stovėdami eilėse.
Dešrų ir dešrelių kainos labai įvairios, mažiausia matyta – 1,8 euro. Šviežios kiaulienos nugarinės kg kainuoja 3,31 euro, kauliukų – 0,53 euro, vištienos ketvirčių – 0,97 euro, petukų – 0,93 euro, kalakutienos guliašo – 1,04 euro, vištienos, kalakutienos pašteto dėžutė (290 g) – 0,45 euro.
„Rokiškio mėsinės“ produkcija svetur – pigesnė
Lenkijos bazėje radome „Rokiškio mėsinės“ gaminių. Beveik visi jie pigesni nei firminėje Rokiškio „Daividos“ parduotuvėje.
Eilė prie kasų vingiuoja per visą parduotuvę. Joje stovėdamas pradedi rūšiuoti prekes: kai ką atidedi, kai ką randi tinkamo artimiausioje lentynoje. Eilėje užtrukome valandą. Ir tai tik todėl, kad mums pasisekė: spėjome pirmieji prie atidarytos naujos kasos.
Mano išsirinktų mėsos gaminių pilna dėžė, kurią vos pakėliau, atsiėjo 35 eurus. Kai susimokėjau, gailėjausi, kad prigriebiau per mažai.
Svetingai priima atvykėlius
Vairuotojas Vytautas Kreiza pasiūlė užsukti dar į tris prekybos centrus. Patekome tik į du – „Suvalki plaza“ ir „Kaufland“, aplink trečiąjį apsukę keletą ratų neradome vietos mikroautobusui pastatyti – aikštelės buvo pilnutėlės automobilių lietuviškais numeriais.
Kaimynai svetingi atvykėliams: pardavėjos kalba lietuviškai, o eilėse stovintys pavieniai lenkai padeda susiorientuoti, tarkim, pataria vaisius pirmiausia pačiam pasisverti ir tik tada skubėti prie kasos.
Tiesa, kainos prekybos centruose didesnės nei bazėse, o prekių pasirinkimas kur kas įvairesnis. Daug kas pigiau nei Lietuvoje: sauskelnės, parfumerija, avalynė, rankinės. Saldainių ir kavos kainos beveik nesiskiria. Lietuviai mielai perka bandeles be jokių priedų, kainuojančias vos 4 centus.
Per vieną dieną neįmanoma ištyrinėti visos situacijos: nespėjome įsitikinti, ar statybos, buities technikos, buities prekių kainos Lenkijoje tikrai žemesnės. Rokiškį pasiekėme 21 val., o važiuodami namo vis skaičiavome.
