Likęs vienas mokėti paskolą ir netekęs darbo jis buvo priverstas prašyti bankroto.
Bylos duomenimis, 2007 m. vyras kartu su bendraskoliu paėmė 420 tūkst. Lt būsto kreditą. Dalis šių pinigų buvo skirta automobilio stovėjimo aikštelei pirkti ir statybos darbų užbaigimui. Bendraskolis netrukus iš sutarties pasitraukė ir visi įsipareigojimai liko pareiškėjui.
Nurodoma, kad iš pradžių vyras aštuonis mėnesius mokėjo bankui įnašus po 400 Lt, o vėliau, sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, po 2-3 tūkst. Lt per mėnesį. Įmokas bankui jis mokėjo iki 2009 m., kol neteko darbo. Bankas du kartus sutiko atidėti mokėjimus, tačiau butas vis tiek buvo parduotas iš varžytinių, liko neparduota tik automobilių stovėjimo aikštelė.
Vyro įsipareigojimai bankui šiuo metu sudaro daugiau nei 260 tūkst. Lt, visų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma sudaro daugiau nei 280 tūkst. Lt.
„Lietuvos ekonomiką sukrėtusio sunkmečio laikotarpiu sumažėjo ir pareiškėjo pajamos. Pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį per mėnesį sudaro 500 Lt neatskaičius mokesčių (359,20 Lt po mokesčių). Yra visos sąlygos bankroto bylos iškėlimui“, - rašoma teismo sprendime.
Sprendime nurodoma, kad vidurinį išsilavinimą turintis pareiškėjas dirbo kazino administratoriumi, jo mėnesio pajamos sudarė 2500-3000 Lt. Netekęs darbo, dvejus metus jis niekur nedirbo, vėliau nesėkmingai laimės ieškojo Jungtinėje Karalystėje, dabar grįžęs puse etato vienoje įmonėje dirba pardavimų vadovu, įsteigė savo bendrovę, bet kol kas pajamų iš jos negauna.
„Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog šiuo metu yra tik mokinys savo darbovietėje, bet siekia įgyti patirties, nori dirbti kvalifikuotą darbą, yra įsteigęs įmonę, siekia pradėti savo verslą, kad galėtų daugiau uždirbti ir mokėti įsiskolinimus“, - rašoma nutartyje.
Tačiau paskolą suteikusio „Swedbank“ banko ši istorija neįtikino – jo atstovas su pareiškėjo pareiškimu nesutiko. Pareiškėjas esą yra jaunas, darbingo amžiaus, dirbdamas nekvalifikuotą darbą, galėtų uždirbti gerokai daugiau.
Banko nuomone, pareiškime nurodytos pareiškėjo būtinos išlaidos yra du kartus didesnės, nei pareiškėjas šiuo metu uždirba, todėl pareiškėjas yra nesąžiningas.
Vyras nurodė, kad pragyvenimui per mėnesį jam reikia 820 Lt.
Teismo vertinimu, atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes jo gaunamos pajamos neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams. O iškėlus bankroto bylą būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus.
Bankroto departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje fizinio asmens bankroto bylos yra iškeltos 144 asmenims.
Lietuvoje galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims atsirado 2012 m. Seimo priimtame Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodoma, kad nemokūs gyventojai bankrutuoti gali tuomet, kai jų skolos viršija 25 tūkst. Lt (25 minimalias mėnesines algas).
Savo iniciatyva bankrutuoti norintis fizinis asmuo turi kreiptis į teismą, kuris iškėlęs bylą jam paskirs bankroto administratorių, o šis parengs ir su kreditoriais patvirtins mokumo atkūrimo planą ir prižiūrės, kaip jis vykdomas.
Dažniausiai bankrutuojantysis turi kreditoriams grąžinti tam tikrą sumą pinigų, kuri lieka patenkinus jo būtinuosius poreikius.
Visa bankroto procedūra trunka penkerius metus, ją įvykdęs asmuo tampa visiškai laisvu nuo turėtų įsipareigojimų. Pagal įstatymą, fizinis asmuo bankrutuoti gali kas dešimt metų.
Iki šiol lietuviai bandydavo bankrutuoti kitose Europos Sąjungos šalyse.
Pirmasis Latvijoje bankroto statusą išsikovojęs fizinis asmuo iš Lietuvos buvo verslininkas Gytis Januška, kuris turėjo 14 mln. Lt skolą.
