Gyventojai pasidalijo savo sunkumais
Vilnietė Leonarda – pusmetį beldė į antstolių ir teismų duris, kol skolas pavyko susimažinti daugiau nei per pusę.
„Už elektrą buvo skola, paskui buvo už dujas“, – dalijosi ji.
Tiesa, karčiausia dalis moters istorijoje – ne teismo išlaidos, o gyvenimas be dujų.
„Na, kaip be dujų? Sriubytės nėra, kotletukų nėra, bulvyčių nėra ant stalo. Anekdotai“, – teigė Leonarda.
Senjorų skolos – už komunalines paslaugas, o jaunimas pasakoja, kad finansinę naštą paveldi iš tėvų.
„Kaip palikimas buvo namas, bet, kad namą priimti – kartu reikėjo priimti ir skolas. Man pačiam 18 metų, kaip aš atsiskaitysiu su skolomis? Nepriėmiau ir tų skolų, ir namo“, – pasakojo Didžiasalio gyventojas Ligitas.
Kreditų biuras „Creditinfo“ pastebi, kad skolų akmenį po kaklu neriasi vis daugiau lietuvių. Praėjusiais metais įsiskolinusių gyventojų padaugėjo 5 tūkstančiais, o pačių skolų – 17 tūkstančių.
„Griežta pinigų politika, išaugusios palūkanų normos ir 3 metus labai ženkliais skaičiais auga vartojimo paskolų išdavimas, ir, žinoma, atitinkamai ir skolos, kurias generuoja būtent ši, rizikingiausia paskolų rūšis“, – kalbėjo „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.
Pagalbos ranką ištiesia patys bankai
Mokumo problemos vis dažniau keliasi ir į teismus. Dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo per metus išnagrinėta 8,5 tūkstančio daugiau civilinių bylų nei užpernai, o per dvejus metus – 10 tūkstančių.
„Padaugėjo bylų, susijusių su finansiniais įsipareigojimais. Tai gali būti patys įvairiausi įsipareigojimai: tiek žmonių, tiek juridinių asmenų, susijusių su paskolomis. Pavyzdžiui, negrąžinta paskola. Nemaža dalis tokių bylų yra susijusios su pakankamai nedideliais įsiskolinimais“, – teigė teisėja Egidija Tamošiūnienė.
Daugėja bylų ir už neapmokėtą šiukšlių išvežimą. Tokių administraciniuose teismuose išnagrinėta 17 tūkstančių. Tiesa, dėl skolų jau atsidūrus teisme – svarbu nuo jo nebėgti.
„Teismai labai dažnai paragina būtent tokiose bylose stengtis sudaryti taikos sutartis, nes tai leidžia žmonėms paprasčiausiai sutaupyti“, – aiškino E. Tamošiūnienė.
Kodėl gyventojai įsiskolina, jei vėliau skolų nesugeba grąžinti? Toks klausimas kyla dažnam.
„Lengviau mąsto, kad paimsiu, atiduosiu. Aš taip nemąstau“, – tvirtino gatvėje kalbinta moteris.
„Gyvename taip, kad nebūtų tik skolų. Apsieiname be daug ko, bet tik jokių skolų“, – savo gyvenimo patirtimi dalijosi senjorė.
„Reikia taupyti ir dėti kiekvieną dieną po eurą, po du, po tris mokesčiams“, – teigė kita.
Seimo siūlomos lengvatos slepia rimtus spąstus
Įklimpus į sunkiai grąžinamas skolas, pavyzdžiui, už būstą – bankai dar gali pagelbėti. Skolos mokėjimą jie atideda.
„Jeigu žmonės deda pastangas, laiku kreipiasi – jie gali gauti tas 3 mėnesių kredito atostogas, bankas gali dar pratęsti 6 kokius mėnesius“, – aiškino Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas.
Antstoliai primena, kad kiekviena skola turi palūkanas ir delspinigius. Jei kreditorius atideda skolos mokėjimą ar jį išdėsto dalimis – palūkanų skaičiavimas nesustoja.
„Palūkanų dydžiai yra labai skirtingi ir įvairūs. 5-6 procentai, kaip aš sakau, visada kaip taisyklė yra, bet yra ne vienas atvejis, kai palūkanų dydis yra nuo 40 iki 80 procentų“, – teigė Antstolių garbės teismo pirmininkė Sonata Vaicekauskienė.
Seime jau yra siūlymas mažinti išskaitas iš dirbančiųjų skolininkų. Siūloma iki minimalaus mėnesinio atlyginimo išskaityti 10 procentų, o ne 20 arba 30 procentų atlygio. Vis dėlto, antstolė teigia, kad siūlomos lengvatos – tai tik gražiai supakuoti spąstai.
„Du kartus sumažinus skolininkų išskaitas iš minimalaus darbo užmokesčio, 2 tūkstančių skolos išieškojimas prailgėtų daugiau negu 2,5 karto, tai yra nuo 23 mėnesių iki 59. Finansinę naštą turinčiam asmeniui, kuris skolingas, papildomai padidėtų 800 eurų“, – teigė S. Vaicekauskienė.
Šiuo metu vidutinė skolos kupra siekia nuo 1,5 iki beveik 3 tūkstančių eurų. Anot „Creditinfo“, bėda ta, kad už skolas žmonės išsimoka per vis ilgesnį terminą.
Visą reportažą rasite LNK portale:
