Kiekvieną sekmadienį jau kelerius metus šiltuoju metų laiku Vilniaus Mokytojų namų kiemelyje organizuojamas blusų turgus, prekeivių teigimu, kaskart pritraukia skirtingą kiekį žmonių: kai oras geras, pirkėjų susirenka daugiau, o tądien vykstant šventėms ar renginiams, atvirkščiai, žmonių skaičius turgelyje sumažėja. „Viskas priklauso nuo oro. Kai vyko Dainų šventė, pirkėjų buvo labai nedaug. Pavyzdžiui, pietų metu, apie antrą valandą, žmonių skaičius taip pat sumažėja, po to – vėl atsiranda“, - pasakojo savo gamybos interjero smulkmenas pardavinėjanti Daiva.

Šį savaitgalį surengtame blusų turguje, pasak pardavėjų, prekyba vyko visai neblogai – nuo 12 iki 16 val. veikiančioje prekyvietėje likus vos valandai iki uždarymo joje vis dar rinkosi pirkėjai, ieškantys tiek mielų smulkmenų namams, tiek papuošalų ar drabužių.

Kaina priklauso nuo pirkėjo

Pardavėja Zita
Apžiūrėjus prekystalius paaiškėjo, kad bene populiariausios pardavėjų siūlomos prekės – dėvėti drabužiai ir rankų gamybos ar anksčiau įsigyti, bet jau pabodę papuošalai. Pirkėjai čia gali įsigyti ir skaitytų knygų bei žurnalų, muzikinių plokštelių ir kompaktinių diskų, interjero detalių namams, žaislų, muilo. DELFI prekybininkų pasiteiravus apie prekių kainas, paaiškėjo, kad lankytojams, norintiems turguje įsigyti bent kelias smulkmenas, pakaks kelių dešimčių litų – daiktų kaina dažniausiai svyruoja nuo kelių iki 30 litų, o energingiausiems dar galima ir derėtis.

Ponia Zita, turguje kartais apsilankanti parduoti savo ar kaimynių namuose sukauptų daiktų – papuošalų, smulkmenų namams - sakė, kad kaina iš tiesų priklauso ir nuo paties pirkėjo. „Derėtis galima, pavyzdžiui, prašau už dešimt, o atiduodu už penkis litus“, - pasakojo moteris. Kiti prekybininkai teigė tikslios kainos iš viso nenustatantys – apie ją teiraujantis pirkėjams klausia, už kiek prekę pirktų jie patys. Savo gamintus papuošalus pardavinėjanti būsima studentė Darja sutiko, kad pasitaiko ir tokių prekeivių, kurie apie tai, už kiek parduodamos prekės teiraujasi konkurentų. Ji pati kainą nustato atsižvelgdama į tai, kiek jai pačiai kainavo pagaminti prekes.

Palyginus turguje parduodamų daiktų kainas, paaiškėjo, kad brangiausios prekės kainuoja apie 30 litų, pigiausios – ir litą ar du. Drabužių kainos vidutiniškai svyruoja nuo 5 iki 30 litų. „Aš visas kainas nustatau „iš akies“. Marškinėliai kainuoja 3 – 5 litus, suknelės – 10 litų, o jei žmogus, pavyzdžiui, pirko ketverius marškinėlius, tai dar dvejus jam atiduodu, - juokėsi nebereikalingus drabužius pardavinėjanti Danguolė. Tokios kainos galioja ir žinomų firmų apdarams, nes, pasak Danguolės, žmonės turguje vis tik ieško ne tik pigių, bet ir kokybiškų prekių. „Jei kainos būtų didelės, niekas nepirktų. Žmonės ieško ir originalių daiktų, žiūri į etiketes: jei marškiniai „Hugo Boss“, o kaina dešimt litų, tai jau labai gerai, jei kita žinoma firma – irgi gerai. Bet vis tiek daiktai kainuoja 3, 5 ar 10 litų“, - sakė ji.

Skaitytų knygų turguje galima įsigyti nuo 3 iki 10 litų, muzikinių plokštelių – iki 30 litų. Pasak jomis jau daugybę metų prekiaujančio Sauliaus, už didesnę kainą jų niekas nepirktų. „Parduodu jas nuo 2 iki 30 litų, nes už 40 – 50 litų to daryti neapsimoka. Krizės atveju žmonės už tiek neperka, perka tai, kas yra už 3 – 20 litų. O 30 litų suma – ta, kai žmogus labai pagalvoja, pirkti ar ne“, - sakė jis. Panašios kainos galioja ir įvairioms smulkmenoms bei papuošalams – pavyzdžiui, rankų gamybos auskarų kaina siekia apie 10 – 30 litų. „Kaina – daug mažesnė, nes savikaina yra tikrai didelė, bet Lietuvoje nėra tokios didelės paklausos. Mano papuošalai kainuoja nuo 5 iki 30 litų“, - sakė Darja.

Jos teigimu, blusų turguje patogu prekiauti ne tik todėl, kad prekėms nereikalingas papildomas antkainis, kaip, pavyzdžiui, parduotuvėse, bet ir dėl to, kad prekybininkams nereikia įteisinti savo veiklos, tarkim, įsigyti verslo liudijimo. Jai pritarė ir pardavėja Daiva – ją savos gamybos daiktus blusų turguje pardavinėti paskatino būtent didžiulis prekybininkų antkainis. „Buvau priversta pardavinėti turguje, nes buvau prekes nunešusi į vieną parduotuvę, o tame salone jie užsideda 95 proc. antkainį. Man tiesiog buvo gaila už tiek pardavinėti daiktus“, - sakė ji.

Ateina pabendrauti ir ištuštinti lentynų

Turguje vyrauja ne tik prekių, bet ir prekeivių įvairovė. Pirkėjams daiktus ar drabužius įsigyti siūlo tiek daugybę metų prekiaujantys, tiek vieną kartą namuose susikaupusius daiktus išparduoti nusprendę žmonės. Kaina už kurią jie gali prekiauti turguje – dešimt litų.

Pirmąjį kartą turguje pardavinėti knygas pabandęs Tomas sakė, jog prekyba sekasi neblogai, nors anksčiau pats į turgų ateidavo tik kaip pirkėjas. „Tiesiog prisikaupė daug knygų, visos skaitytos, kitos – ir po kelis kartus. Anksčiau pats čia besilankydavau, apžiūrėdavau knygas, nes pats mėgstu skaityti“, - sakė jis. Tomo teigimu, jam paskata prekiauti – ne uždarbis, o patys žmonės. „Čia šiaip smagiau su žmonėmis susitikti, pakalbėti, negu pardavinėti – ne dėl uždarbio ateinu“, - kalbėjo prekeivis.

Tuo tarpu senus žaislus bei kitas namuose susikaupusias smulkmenas pardavinėjusi Eglė sakė, kad čia atvyko pirmą kartą, tačiau pati tokiose vietose niekada nesilanko. „Blusų turguose nesilankau, labai nemėgstu daiktų, o tie, kurie jau susikaupė, man trukdo gyventi, todėl noriu jų atsikratyti“, - sakė ji. Moteris į turgų atvažiavo tik norėdama nebereikalingus daiktus kitų namuose prikelti antram gyvenimui. „Tiesiog tvarkėmės namus ir nusprendėme neišmesti daiktų, o padaryti taip, kad jie gyventų antrą gyvenimą. Mes, asmeniškai, viską parduodame už tiek, kiek perka“, - sakė ji.

DELFI apsilankius turguje, tądien jame prekiavo ir vienas užsienietis – iš Ispanijos vos prieš kelias dienas į Lietuvą atvykęs ispanas Migelis. Keramikos gamybos gimtojoje šalyje besimokęs vyriškis sakė, kad savo gamybos papuošalus pardavinėjo įvairiose šalyse, tačiau tądien turguje didelio pirkėjų susidomėjimo jo prekės nesulaukė – lankytojai iš jo pirko tik paprastas odines juosteles.

Apsilankymai turguje tampa liga

Kai kurie prekeiviai turguje savo daiktus pardavinėja jau ne pirmus metus. Knygomis antrus metus prekiaujantis Žilvinas sakė, kad turguje renkasi nuolatiniai pardavėjai, kurie čia apsiperka ir patys. „Aš perku: porą kartų esu nusipirkęs knygų, kompaktinių diskų, plokštelių. Panašiai čia elgiasi ir kiti – kažką parduoda, kažką nusiperka. Aišku, yra ir tokių, kurie kažką nusiperka ir pas save pasistato – taip galbūt dažniau atsitinka su rūbais“, - sakė vyriškis.

Dauguma kalbintų prekeivių pasakojo, kad blusų turgus jiems kaip hobis, ir jie tokias vietas stengiasi aplankyti ir kitose šalyse. „Mėgstu lankytis blusų turguje. Kai nuvažiuoju į užsienį, pirmas „reisas“ ir būna į blusų turgų. Čia originalūs daiktai, priimtina kaina, Mokytojų namų kiemelyje patinka ir pati atmosfera: ateini, pabendrauji su pažįstamais, apsimainai daiktais, jei žmonės sutinka“, - vardijo tokių turgų pliusus rankų gamybos auskarais prekiaujanti Gražina.

„Aš net nesigėdiju pasakyti, jei čia nusiperku kažkokį daiktą. Sakau - „nusipirkau blusturgyje, labai pigiai“ ir tuomet kiti pastebi, jog ir čia gerų daiktų yra. Manau, kad dabar tai tarsi mada“, - kalbėjo dukros išaugtus drabužius parduodanti Jolanta. Ji pati lankymąsi blusų turguose jau vadinanti liga ir sakė šia „apsikrėtusi“, kai tokias vietas aplankė užsienyje. „Tuo užsikrėčiau, kai pirmą kartą nuėjau ten būdama Londone. Nuo to ir „užsikreti“ – kai keliaujame į Prancūziją ar Italiją, užsukame į blusturgius, tiesiog įdomu ten apsidairyti. Kitą kartą pasižiūri ir į kainas, nes pavyzdžiui, Londone, jeigu eini į „gerąjį“ blusturgį, ten nėra labai pigu, o prastesniuose rajonuose daiktų gali įsigyti ir labai pigiai“, - sakė ji.

Turguje prekių ieško ir juvelyrai

DELFI turguje apsilankius praėjusį sekmadienį, jame buvo galima sutikti tiek įdomių drabužių ar aksesuarų ieškančio jaunimo, tiek vyresnių knygas ar interjero detales apžiūrinėjančių žmonių. Visgi, daugumą jų – moterys. „Čia tik kvepalų trūksta. Knygas irgi daugiausiai moterys perka. Nežinau, kaip su plokštelėmis – gal jos populiaresnės tarp vyrų, bet jas perka ir moterys“, - pastebėjo Žilvinas. Bene populiariausias paieškos objektas – drabužiai. „Daugiausiai žmonės apžiūri drabužius, o perka senas plokšteles, kompaktinius diskus, tarybiniais metais leistas knygas, seną gintarą, nes kainos čia – neblogos, o daiktai originalūs“, - sakė rūbų pardavėja Danguolė.

Prekeiviai pasakojo, kad į turgų žmonės dažniausiai ateina apsidairyti ir įsigyti patikusių smulkmenų, o ne ieškodami konkrečių daiktų. Tiesa, pasitaiko ir tokių. „Manau, kad turguose žmonės perka viską, bet kai kurie ateina su tikslu. Aš, pavyzdžiui, pastebiu vyriškių, kurie ateina ir klausia - „papuošalų neturite?“. Jie matyt „užsiima“ papuošalais, galbūt turi parduotuvėles ar juos kolekcionuoja“, - sakė turguje prekiaujanti Gražina. Kita įvairiais daiktais prekiavusi moteris sakė pastebėjusi panašų reiškinį – turguje mėgsta lankytis juvelyrai, siekiantys pigiau įsigyti jiems reikalingų medžiagų.

Dauguma pardavėjų sakė, kad nors turguje nemažai tų, kurie ieško būtent įdomių daiktų, kaina jiems – taip pat svarbi. „Perka daugiausiai jaunimas, o jis pinigų neturi, ateinančios moterys pensininkės irgi nori daiktus įsigyti pigiai“, - juokavo pardavėja Zita. Plokšteles pardavinėjantis Saulius kalbėjo, kad tarp iš jo daiktus perkančių žmonių – ir nemažai užsieniečių. „Neateina nuolatiniai klientai. Jau kokius penkerius metus esu čia, tai didžioji dauguma – trys ketvirtadaliai žmonių – yra visai nematyti. Vasarą ateina labai daug užsieniečių, šiuo metų jų ypač daug iš Rusijos, prieš porą savaičių plokšteles labai pirko anglai“, - kalbėjo jis.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (19)