Koks šio patriotinio projekto „AuGink savo kraštą“ tikslas?
Šia akcija norime atkreipti žmonių dėmesį į vietinės gamybos produktus, paskatinti juos valgyti šviežią, sveiką ir kokybišką maistą, labiau rūpintis savo sveikata, o kartu ir šalies ekonomine gerove. Mes esame stiprūs savo gaminių kokybe, tokį pripažinimą esame pelnę pasaulinėje rinkoje, tad dabar norime šią mintį akcentuoti ir savo šalies gyventojams, produkcijos vartotojams. Vietinės gamybos maistas yra įprastas mums nuo kūdikystės, mūsų organizmas jį gerai toleruoja. Augalai ir gyvūnai, kurie auga mūsų įprastoje klimatinėje aplinkoje, labiausiai tinka mūsų maistui. Tokio maisto nereikia niekur toli vežioti, jis pagamintas čia pat, visuomet šviežias ir kokybiškas. Maisto produktų pasirinkimas šiuo metu yra tikrai didelis, tad atėję į parduotuvę dažnai nė negalvojame, ką renkamės, imame pirmą pasitaikiusią prekę. O mes kviečiame tik minutėlę stabtelti ir pagalvoti – ką aš renkuosi? Jei rinksiuosi vietinės gamybos produktą, padėsiu savo kraštui augti ir klestėti, tapsiu svarbus savo krašto kūrėjas be didelių žygdarbių ir prakilnių žodžių. Ar ne to mes visi siekiame, kad mūsų kraštas augtų ir klestėtų, kad gerai gyventume mes visi čia, Lietuvoje? Mūsų sąmoningas pasirinkimas yra itin svarbus, tik turime būti geranoriški ir skirti tam truputėlį dėmesio, kuris atsipirks su kaupu, kai sukursime gerovę savo šalyje.
Nuo mūsų sąmoningo pilietinio pasirinkimo laimėsime visi, kiekvienas vidaus rinkoje išleistas euras įsuks elementarų ekonomikos ratą, kurį, manau, visi suprantame.
Ar augindami savo kraštą galime jį ir apginti?
- Ieškodami tinkamo pavadinimo šiam projektui, pagalvojome apie žodžių „ginti“ ir „auginti“ samplaiką. Šių žodžių prasmė yra artima, nes ir ką nors augindami, ir gindami, turime saugoti, užstoti nuo pavojų. Iš tiesų svarbu, kad mūsų kraštas būtų ekonomiškai stiprus ir nepriklausomas. Kuo mes ekonomiškai stipresni, tuo saugesni, o žemės ūkis yra vienas iš svarbiausių Lietuvos ekonomikos sektorių. Augantis žemės ūkis, maisto gamybos pramonė, žuvininkystė ir miškininkystė leido pasiekti beveik 9 procentus šalies BVP. Tai neblogi rodikliai, tačiau, siekdami ekonominio saugumo, turime dar labiau juos „auginti“. 2013 metais lietuviški žemės ūkio ir maisto produktai buvo eksportuojami į 134 valstybes už daugiau nei 16 mlrd. Lt. Tai svarus argumentas, kai kalbame apie ekonominį saugumą ir nepriklausomybę, kurią mes patys galime stiprinti kasdien savo paprastu pasirinkimu – pirkdami ir vartodami vietinės gamybos maisto produktus. Taip ir auginsime, ir ginsime savo kraštą, todėl labai kviečiu visus mus prisidėti prie šios akcijos.
Kaip vertinate mūsų ūkininkų užaugintą ir pagamintą produkciją?
- Mūsų ūkininkai užaugina ir pagamina kokybiškus produktus, ar tai būtų duona, pienas, mėsa ar kas kita. Tai ne tik mano subjektyvus vertinimas, bet ir mūsų produktų pripažinimas tarptautinėse rinkose. Štai neseniai išgirdau apie įmonę „Jovaigė“, burokėlių perdirbimo lyderę Baltijos šalyse. Jau artimiausiu metu ji veš savo produkciją į Ispaniją. Burokėliai, kuriuos jie naudoja gamyboje, yra užauginti šiuolaikiškuose Lietuvos ūkiuose, kurių dauguma yra sertifikuoti pagal Global GAP (gerosios ūkininkavimo praktikos) sistemą. Tai vienas iš pavyzdžių, kad gerų produktų mums netrūksta, tik svarbu atkreipti į juos dėmesį.
- Mūsų ūkininkų produktai nėra patys pigiausi, tad žmonės verčiau renkasi kitų gamintojų prekes. Kokia logika mums derėtų vadovautis?
- Be abejo, kiekvienam iš mūsų kainos kriterijus yra labai svarbus. Natūralu, kad žmogus, leisdamas pinigus, dažnai rinksis analogišką pigesnį produktą. Tačiau, ar išleisdami keliais centais mažiau, iš tiesų sutaupome? Rinkdamiesi šviežią, sveiką ir kokybišką maistą, tausojame savo didžiausią turtą – sveikatą, o pirkdami vietinės gamybos produktą, įnešame indėlį į savo šalies biudžetą, iš kurio paskui patys gauname atlyginimus, pensijas, pašalpas... Kuo daugiau įnešime, tuo daugiau gausime atgal. Visos šalys rūpinasi, kaip palaikyti savo vietinius augintojus, gamintojus, kaip paskatinti vartoti vietinę produkciją. Kiti tai daro kur kas seniau, o mes tiktai pradedame tą daryti. Štai kaimynėje Latvijoje kai kurie prekybos tinklai netaiko ūkininkų produkcijai lentynų mokesčio arba suteikia nuolaidų. Tą galėtų daryti ir mūsų prekybininkai. Prie projekto „AuGink savo kraštą“ kviečiame prisidėti visą visuomenę, visus prekybos tinklus, perdirbėjus, maitinimo įstaigas, kariuomenę, švietimo įstaigas, ligonines ir kitas institucijas.
Ginklus į rankas ima mūsų kariai, kurie dėl savo Tėvynės pasirengę paaukoti gyvybę, o ką galime mes? Prisiminkime, kaip buvome nusiteikę, kai 1990 m. Lietuva atkūrė savo Nepriklausomybę. Buvome pasirengę ištverti visus sunkumus, kad tik būtume laisvi ir nepriklausomi. Praėjo 25 metai. Mes daug ko pasiekėme, toli nuėjome, tačiau akivaizdu, kad savo kraštu turime rūpintis kasdien. Šiandien matome, kad nepriklausomybė nėra baigtinis procesas, ji yra kuriama kiekvieną dieną, ir tą turime daryti mes visi.