Miškininkystės parodos užsienyje – įprastas renginys. Jos kasmet rengiamos įvairiose šalyse. Tačiau bene gausiausia dalyvių ir eksponatų Švedijoje rengiama „Elmia Wood“ miškininkystės paroda. Joje pristatomi viso pasaulio miškai.
Atkūrus nepriklausomybę mūsų miškininkams susidarė galimybės lankytis užsienio šalyse rengiamose parodose, užmegzti ryšius su kolegomis miškininkais. Ir štai čekų miškininkai pirmą kartą pakvietė mūsiškius pristatyti Lietuvos miškus Brno mieste rengiamoje miškininkystės parodoje. Pakvietė nereikalaudami jokio mokesčio už Lietuvai skirtą ekspozicijos plotą.
Lankydamiesi užsienio parodose mūsų miškininkystės sektoriaus vadovai neabejojo, kad ir Lietuvoje tokie renginiai prisidėtų prie miško vertės teisingesnio supratimo, visuomenės paramos puoselėjant miškus. Pasak generalinio urėdo Benjamino Sakalausko, tokių tikslų vedini ir mūsų šalies miškininkai 2008 m. nutarė aktyviai dalyvauti kasmetėse miško, medžioklės ir aplinkos parodose „Sprendimų ratas“.
„Parodose mes pristatome visas savo veiklos rūšis. Ir tai daryti būtina, nes dažnas mano, kad miškininkai tik kerta, na ir dar kai kur į kirtavietes įkiša vieną kitą medelį. Urėdijų stenduose pateikti skaičiai, kiek iškertame, kiek atželdiname, kaip rūpinamės miškų priežiūra bei apsauga, rekreaciniais įrenginiais“, – akcentavo parodos reikšmę valstybinių miškų vadovas B. Sakalauskas.
Šiemet viena garsiausių JAV aukštųjų mokyklų, įkurta 1701m. Niu Heivene, Konektikuto valstijoje, Jeilio universitetas, Lietuvos miškus pripažino geriausiai tvarkomus visame pasaulyje.
Teko girdėti postringaujant, kad esą tas universitetas nėra toks garsus ir neaišku, kas jam pateikė duomenis apie Lietuvos miškus. Kaip dažnai būna, taip ir šį kartą neapsieita be įtarumo.
„Visas abejones išsklaido tai, kad reitinguojant 800 pasaulio universitetų, šiemet Jeilio universitetas yra aštuntas. Na, o mūsų universitetai atsidūrę ties 600-ąja vieta. Jeilio universitete dirba 2 tūkst. profesorių. Čia mokosi studentai iš 110 pasaulio šalių.
Šios aukštosios mokyklos mokslininkai vertino 132 pasaulio valstybių miškus pagal duomenis, gautus iš FAO (Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija, angl. – The Food and Agriculture Organization) ir kitų nepriklausomų organizacijų.
Bet kas gali įsitikinti, kad mūsų kirtimų norma sudaro tik 60 proc. kasmečio prieaugio, o Skandinavijos šalyse ji siekia 90 proc. Mūsų miškų tūrio prieaugis yra pats didžiausias. Apskaičiuojant prieaugį naudojamasi vokiečių metodika. Na, o miškų ploto didėjimo duomenis pateikia žemėtvarkininkai. Čia nei pridėsi, nei atimsi“, – faktais sutraiškė abejones dėl miškų būklės gen. urėdas B. Sakalauskas.
Šiais metais miškininkų stenduose dominuoja nuveikti darbai didinant šalutinių miško išteklių naudojimo galimybes. Už tinkamą jų pristatymą Generalinė urėdija buvo apdovanota parodos „Sprendimų ratas 2013“ diplomu ir medaliu.
„Šalutinių miško išteklių panaudojimas ypač aktualus dalykas dabar, kai labai brangus ir dar vis brangsta tradicinis įsivežtinis kuras. Šioje parodoje mes ir akcentuojame būtent biokuro apimčių didinimą. Tai labai sunkus uždavinys urėdijoms. Kiekvieną žabelį tenka ištraukti iš miško, sukrauti į krūvas, apdengti specialiu popieriumi. Bet tenka tuos sunkumus nugalėti“, – apie biokuro gamybą pasakojo gen. urėdas.
Tačiau bene svarbiausia miškininkams vietoje iškirstų sodinti naujus medžius. Sodinti, saugoti nuo žvėrių, gaisrų ir ugdyti. Pasirodo, ne kiekvienas pilietis, nors ir labai mylintis gamtą, žino, kaip taisyklingai pasodinti medelį, kad jis prigytų. Štai Kazlų Rūdos urėdijos stenduose aiškiai parodyta, kaip sodinti, o paskui prižiūrėti medelį. Urėdijos ekspozicijoje demonstruojami ir sodinimo įrankiai.
Kėdainių urėdijos vadovas Juozas Girinas kruopščiai saugo Lietuvos ąžuolų galiūnų genofondą. Jis surinko seniausių ąžuolų – Stelmužės, Mingėlos (Plungės r.), Šaravų, Santariškių ir kt. sėklų. „Kauno botanikos sode, dalyvaujant Birutei Marijai Galdik, pasodinome šių ąžuolų klonų giraitę. Tokio genofondo kaip Kėdainių urėdija neturi niekas Lietuvoje. 12,7 ha plote – mūsų bandomieji želdiniai. Prieš 7 metus pasodinti ąžuoliukai šiemet jau davė 225 kg sėklų. Nuo kai kurių surenkame net po keturis kilogramus gilių“, – džiaugėsi savo darbo vaisiais Kėdainių urėdas J. Girinas ir kartu bėdojo, kad labai daug darbo nueina perniek – pasodintus miške ąžuoliukus apkramto žvėrys. Jo nuomone, blogai reguliuojama darančių žalą laukinių gyvūnų populiacija.
Visi parodos dalyviai miškininkai, džiaugdamiesi parodos sėkme, tikisi glaudesnio bendradarbiavimo su visuomene.
