Gyvybės teikia šaltiniai
Vaiguva trumpam paspringsta per vasaros liūtis ir pavasario potvynius. Kai Nemunas pavasarį sunkiai braškėdamas vartosi tarp ledo lyčių, jo kairysis intakas Vaiguva skardžiu čiurlenimu į jį suplukdo savo vandenis.
„Aplink Vaiguvą sukasi visas gyvenimas. Vasarą vietos gyventojai almančią gatvę įveikia arkliais, traukiančiais šieno vežimus, malkų atsigabena traktoriais ir automobiliais. Gimdyti ir laidoti važiuojama tuo pačiu upeliu. Žiemą pas kaimynus gali nukeliauti ledu“, – Plokščių vidurinės mokyklos istorijos mokytojai Gražinai Kazarian dažnai atvykėliams tenka pasakoti apie upę-gatvę.
Vaiguvai gyvybės teikia šaltiniai, maitinantys ją nuo pat ištakų per visą šešių kilometrų kelią, kol savo vandenis nedidukė upė dovanoja Nemunui. Kairysis Nemuno intakas itin vingiuotas ir labai skaidrus. Jo dugnas nusėtas akmenėlių.
Galioja savos eismo taisyklės
Važiuojamoji upės-gatvės dalis tęsiasi daugiau nei puskilometrį. Joje eismas dvipusis, bet neprasilenksi. Nors nėra kelio ženklų, vairuotojai žino, kad priešingos krypties juosta važiuojantį automobilį turi praleisti tas, kuris yra arčiau sodybos kiemo. Mat į jį galima įsukti ir luktelėti. Tiesa, prieš savaitę čia atsirado automobilių eismą draudžiantis ženklas.
„Gerai, kad pastatė tokį ženklą. Vietiniai pastebėjo, kad pasitaiko atvykėlių, mūsų upėje plaunančių mašinas. Gal ženklas sudrausmins teršėjus. Kaimo gyventojams, norintiems parvažiuoti namo, dabar reikės gauti specialų leidimą, o turistams labai sveika pasivaikščioti Vaiguvos krantais. Juolab kad dabar pėsčiųjų takas trinkelėmis išgrįstas, kojos nebeklimpsta. Tad vaikščiokite smagiai Plokščių piliakalnio link“, – aiškino tik ką vairuotojo teises gavusi Gintarė Klimavičiūtė.
Vasarą tiršta lapija dengė upės-gatvės slėnius, namai slėpėsi tarp žalumos. Rugsėjį žaliasis rūbas išretėjo, saulutė dar džiugina, tad pats laikas keliauti į Plokščius.
Lietuvio ir suomės meilė
„Kai prieš aštuoniolika metų laukėme svečių iš Suomijos, sudėliojau jiems maršrutą, vingiuojantį per įdomiausias Plokščių vietas. Svarbiausia buvo Vaiguvos upė-gatvė“, – prisiminė G.Kazarian.
Ką bendra turi Suomija ir Suvalkijos miestelio upė-gatvė?
Pasirodo, ši vietovė mena garsiojo lietuvio Vinco Kudirkos ir suomių rašytojos Mailos Talvio slaptą meilės istoriją.
Upė minima „Tautiškos giesmės“ autoriaus raštuose – jos slėnyje gulėjęs didžiulis akmuo kūrėjui atstojo meditavimo sostą.
Tuo metu Plokščiuose viešėjo suomių rašytoja. Ji domėjosi lietuvių kultūra, rinko ir užrašinėjo tautosaką. Pasakojama, kad suomės ir V.Kudirkos keliai dažnai susikirsdavo ties didžiuoju akmeniu.
Pirmojo pasaulinio karo metais akmuo buvo susprogdintas. Stulgių kaimo ūkininkas pasigamino iš jo didžiules girnas, kuriomis spausdavo sėmenų aliejų. Po kelių dešimtmečių, uždarius aliejinę, girnos buvo pargabentos į Plokščius. 1970-aisiais, kai miestelis šventė 300 metų jubiliejų, girnos vėl atsidūrė dėmesio centre. Iki šiol jos vadinamos V.Kudirkos akmeniu.
