Obuolių sulčių mėgėjams – specialistės patarimas

Aly­taus ra­jo­no ben­dro­vė­je Luks­nė­nų so­duo­se šiuo me­tu sku­ba­ma su­do­ro­ti obuo­lių der­lių. Kuo jis iš­skir­ti­nis? Ko­kia so­dų at­ei­tis ma­to­ma iš šios ben­dro­vės po­zi­ci­jų?

Saus­ra ir kait­ra at­si­lie­pė der­liui

Ben­dro­vė­je Luks­nė­nų so­duo­se obe­li­mis už­so­din­tas apie 140 hek­ta­rų že­mės skly­pas. Iš šio plo­to 60 hek­ta­rų yra nau­ji iki pen­kio­li­kos me­tų so­dai, ku­rie yra lai­ko­mi in­ten­sy­vaus au­gi­ni­mo, nes vie­na­me hek­ta­re au­ga apie 2 tūkst. obe­lų.

Dau­giau­sia čia au­gi­na­ma sep­ty­nių veis­lių obe­lys: lie­tu­viš­kos „Auk­sis", „No­ris", len­kiš­kos „Al­va", „Li­gol", vo­kiš­ka „Glos­ter", če­kiš­ka „Cham­pion", ru­siš­ka „Bo­ga­tyr‘.

Šių veis­lių obuo­liams ski­ria­mos 1 tūkst. to­nų ben­dro­vės tal­pyk­los. Jais bus pre­kiau­ja­ma ne tik „Ma­xi­mos“ pre­ky­bos tin­kluo­se, bet ir Aly­tu­je iš­si­nuo­mo­to­se vie­to­se. Luks­nė­nų so­dai obuo­lių tu­ri iki ge­gu­žės.

Šiuo me­tu ben­dro­vės so­duo­se obuo­lių sky­ni­mo dar­bai be­veik baig­ti, li­ko su­rink­ti tik kri­tuo­lius. O jie tie­kia­mi Vil­ka­viš­kio ben­dro­vei „Vais­ko­na“, ga­mi­nan­čiai kon­cen­truo­tas obuo­lių sul­tis.

Kaip sa­kė Luks­nė­nų so­dų di­rek­to­rė Ele­na Ži­lins­kie­nė, šį­met bus pri­skin­ta ir su­rink­ta apie 2 tūkst. to­nų obuo­lių, tai la­bai vi­du­ti­nis der­lius, anks­tes­niais me­tais bū­da­vo maž­daug 1 tūkst. to­nų di­des­nis. Tam at­si­lie­pė šių me­tų saus­ra ir kait­ra.

Per dar­by­me­tį ben­dro­vė­je dar­buo­ja­si 70 žmo­nių, iš ku­rių 20 nuo­la­ti­nių. Ket­vir­ti me­tai čia dirb­ti sam­do­mi Aly­taus pa­tai­sos na­mų gy­ven­to­jai, di­rek­to­rė ne­tu­ri jiems prie­kaiš­tų, at­virkš­čiai, vy­rus gi­ria už ge­rą dar­bą; dau­gu­ma pa­dė­jė­jų dar­by­me­čiu – vie­ti­niai.

E. Ži­lins­kie­nės tei­gi­mu, pu­sė ben­dro­vės už­dar­bio iš­mo­ka­ma al­goms, be­veik vi­są dar­bą rei­kia at­lik­ti ran­ko­mis – obuo­lius skin­ti, rink­ti, obe­lis ge­nė­ti, šie­nau­ti po­me­džius.

So­dų plo­tus ben­dro­vė kas­met iš­ple­čia nedaug - maž­daug po vie­ną hek­ta­rą. Vis dar už­si­i­ma­ma so­dų at­so­di­ni­mu, tuo­se plo­tuo­se, ku­rie nu­ken­tė­jo per 2010–2011 me­tų šal­čius.

Pa­sau­ly­je obuo­liai yra da­žo­mi

Luks­nė­nų so­dų di­rek­to­rė pa­ste­bi da­bar už­de­rė­ju­sių obuo­lių iš­skir­ti­nu­mą: „Šį­met obuo­liai daug blyš­kes­ni nei anks­tes­niais me­tais. Lie­tu­vo­je juos nu­da­žo anks­ty­vos šal­nos, rug­sė­jį jų ne­bu­vo. Sau­lės už­te­ko, rei­kė­jo šal­tes­nių nak­tų. Pa­sau­ly­je obuo­liai yra da­žo­mi, pas mus to da­ry­ti ne­leis­ti­na.“

Ta­čiau, E. Ži­lins­kie­nės pa­ste­bė­ji­mu, jo­kie šal­čiai, šal­nos, net kru­šos so­dams ne­ga­li pa­da­ry­ti tiek ža­los, kiek kvai­li įsta­ty­mai dar kvai­les­nių biu­ro­kratų ran­ko­se: „Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad eko­lo­giš­kų obuo­lių vi­siš­kai ne­liks. Kiek ži­nau, jų yra tik pas mus, ir tai tik vie­na veis­lė ‘Bo­ga­tyr‘. Be­veik ne­įma­no­ma įvyk­dy­ti to­kių obuo­lių au­gi­ni­mui ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų. Pa­vyz­džiui, kas pen­ke­rius me­tus tar­pu­ei­lius tarp obe­lų rei­kia pa­tręš­ti or­ga­ni­nė­mis trą­šo­mis ar­ba iš­arus už­sė­ti ko­kia nors ankš­ti­ne kul­tū­ra. Po­me­džius rei­kia šie­nau­ti ru­de­nį ran­ko­mis, nes pri­tai­ky­tos tech­ni­kos nė­ra.

Juo­kin­gi so­di­nin­kys­tei ir to­kie rei­ka­la­vi­mai. Plo­tus, kur jau su­sta­ty­tos at­ra­mos ir že­mė pa­ruoš­ta pa­va­sa­ri­niam obe­lų so­di­ni­mui, bū­ti­nai pri­va­lo­me už­sė­ti ko­kiais nors au­ga­lais. Iš­ro­vę se­nus so­dus jų plo­tus ru­de­nį taip pat tu­ri­me pa­ruoš­ti ir už­sė­ti ko­kia nors kul­tū­ra. To­kie ne­įma­no­mi įvyk­dy­ti rei­kala­vi­mai nie­kam nė mo­tais.

Juk so­dų Lie­tu­vo­je ma­žai, jais be­si­do­min­čių­jų ir­gi ma­žai, to­dėl so­di­nin­kai ne­daug kam ir rū­pi. Ma­to­mos tik eu­ro­pi­nės iš­mo­kos, bet ne­krei­pia­mas dė­me­sys, kad jos vi­sos grą­ži­na­mos vals­ty­bei mo­kes­čių for­ma. Da­bar lyg ke­ti­na­ma keis­ti žem­dir­bių nau­dai tei­sės ak­tus dėl eko­lo­giš­kų veis­lių obuo­lių au­gi­ni­mo. Bet kei­sis val­džia, ir vėl vis­kas iš nau­jo.“

O kaip­gi su va­gys­tė­mis iš so­dų?

„Apie jas po­li­ci­jai net ne­pra­ne­ša­me, vis tiek va­gių ne­pa­gaus. Sten­gia­mės pa­tys gau­dy­ti. Yra toks vie­nas vie­ti­nis Juo­zas, ku­ris vos ne kas­dien iš mū­sų so­dų par­si­ne­ša po 20 ki­log­ra­mų obuo­lių. Ir dvi­ra­tį at­ėmė­me, ir krep­šius su­rin­ko­me, o jis vis mums prie­kaiš­tau­ja, ko­dėl tik jį gau­do­me. Jam taip at­ro­do, gau­do­me vi­sus“, – at­sa­ky­mą tu­ri E.Ži­lins­kie­nė.

Apie sul­tis ir so­di­nu­kus

Luks­nė­nų so­dai per pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį vy­ku­sią šven­tę „Dzū­kų tur­tai 2015“ jos da­ly­vius vai­ši­no sul­ti­mis, ku­rioms daug kas ne­gai­lė­jo pa­gy­rų. Gal ben­dro­vė pra­dė­jo nau­ją ver­slą?

„Sul­tys nė­ra iš­spaus­tos pa­čios ben­dro­vės, jos tik obuo­liai. Iš jų sul­tys spau­džia­mos Anykš­čių ra­jo­ne esan­čia­me že­mės ūkio ko­o­pe­ra­ty­ve „Ažuo­že­rių sul­tys“. Ko­o­pe­ra­ty­vas tu­ri tik­rai la­bai ge­rą įran­gą, sul­tis ga­li iš­spaus­ti ir iš la­bai pri­no­ku­sių obuo­lių. Žmo­nės ne­krei­pia dė­me­sio, kad sul­tims obuo­liai tu­ri bū­ti ge­rai pri­no­kę, ta­da nuo jų ne­grauš rė­muo. Aš iš vi­so ne­ga­liu ger­ti sul­čių, iš­spaus­tų bet kur ir bet kaip“, – min­ti­mis da­li­ja­si Luks­nė­nų so­dų di­rek­to­rė.

Dau­giau kaip du de­šimt­me­čius šiai ben­dro­vei va­do­vau­jan­čią aukš­tą­jį ag­ro­no­mo iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­čią E. Ži­lins­kie­nę „Dzū­ki­jos tur­tų“ šven­tė­je pa­pik­ti­no par­da­vi­nė­ja­mi obe­lų ir ki­tų vais­me­džių so­di­nu­kai, iš­au­gin­ti va­zo­nuo­se.

Ji sa­kė, kad dau­ge­lis to­kių so­di­nu­kų per­au­gę, au­gi­na­mi nau­do­jant la­bai in­ten­sy­vų trę­ši­mą, ne­par­da­vus pa­va­sa­rį su­ki­ša­mi į va­zo­nus ir ban­do­mi par­duo­ti ru­de­nį: „Kai vie­nam pir­kė­jui pa­ta­riau pirk­ti so­di­nu­ką iš ki­to au­gin­to­jo, iš­gir­dau ko­men­ta­rą, at­seit aš pa­se­nu­sių pa­žiū­rų. Par­da­vė­jui pa­sa­kiau, kad pa­žiū­ros ir pa­tir­tis ski­ria­si, aš nie­ka­da to­kio so­di­nu­ko ne­pirk­čiau sa­vo au­gi­na­miems so­dams. Kad kas ne­įžvelg­tų su­in­te­re­suo­tu­mo, mes jau se­niai obe­lų dai­gais ne­pre­kiau­ja­me. Ta­čiau ką da­ry­ti su va­zo­nuo­se įsi­gy­tais so­di­nu­kais, man ten­ka kon­sul­tuo­ti ne vie­ną to­kį pir­kė­ją.“