Lietuviškos jautienos eksportas į Šveicariją patvirtintas sutartimi

 (7)
Lietuviškos jautienos eksportas į Šveicariją patvirtintas sutartimi
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

Ar Lietuva ateityje taps tokio lygio mėsinės galvijininkystės šalimi, kokia šiuo metu yra, pavyzdžiui, Airija, parodys laikas. Tačiau šią savaitę mūsiškės kooperatinės bendrovės „Baltic Cattle“, kurios nariai yra Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) ir penki pieno kooperatyvai, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Šveicarijos bendrove „Vianco“ dėl tarptautinio projekto „Baltijos lankų jautiena“ („Baltic grassland beef“) įgyvendinimo ir produkcijos eksporto į Vakarus galimybių – neabejotinai vienas reikšmingiausių įvykių LMGAGA istorijoje.

Analogiškas bendradarbiavimo su „Vianco“ sutartis tą pačią dieną pasirašė ir kitų dviejų kaimyninių Baltijos šalių atstovai – „ABC PROJEKTS“ (Latvija) ir „Estonian–ACB–VIANCO“ OÜ“ (Estija).

Sutartys neatsitiktinai pasirašytos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje, kurios specialistai taip pat padės įgyvendinti projektą ir kur netoliese įsikūręs Dotnuvos eksperimentinis ūkis. Čia ką tik iš Vokietijos atvežta pirmoji partneriams šveicarams padedant įsigyta mėsinių galvijų banda.
Lietuvos mėsinių galvijų augintojai patys ne vienus metus aktyviai ieškojo rinkų užsienyje. Tačiau projekto „Baltijos lankų jautiena“ idėją pirmiausia pateikė šveicarai, kurių įsitikinimu, Baltijos šalių regionas yra itin palankus mėsinės galvijininkystės plėtrai. Todėl Šveicarijoje veikiančios beveik 850 narių vienijančios ūkininkų bendrovės „Vianco“ vadovas Ivo Vegmanas (Ivo Wegmann) prieš kurį laiką kreipėsi į visų trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – mėsinių galvijų augintojų asociacijas, kviesdamas bendradarbiauti.

Šveicarai įsipareigojo ne tik supirkti lietuvišką jautieną aukštesnėmis kainomis nei vietinės mėsos perdirbimo įmonės, bet ir kredituoti Lietuvos žemdirbius, pageidaujančius užsiimti mėsine galvijininkyste – skirti vidutinę 750 eurų paskolą įsigyjant telyčią ir 2000 eurų – bulių. Parama būtų teikiama su 4,5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis ketverių penkerių metų laikotarpiui, kreditą grąžinant užauginta produkcija. Nestokojant savų lėšų, imti paskolą nebus būtina.

„Vianco“ – ne kooperatyvas, bet juridiniu statusu uždarajai akcinei bendrovei artima įmonė, kurios akcininkai yra patys ūkininkai. Tačiau pagrindinis projekto „Baltijos lankų jautiena“ užsakovas ir finansuotojas yra Šveicarijos prekybos tinklas „Coop“. Šio tinklo parduotuvėse netrukus turėtų pasirodyti ir lietuviška jautiena su savo prekiniu ženklu „Baltic Grassland Beef“. „Vianco“ savo produkciją taip pat tiekia šiam prekybos tinklui, kuris pernai buvo pripažintas stabiliausiu pasaulyje. Jo apyvarta per metus siekia apie 78,5 mlrd. Lt. „Coop“ prekybos tinklas yra antra pagal dydį maisto ir ne maisto prekių prekybos organizacija Šveicarijoje.

Šveicarijos rinka šiuo metu – viena turtingiausių Europoje. Beje, dideliais muitais ji griežtai saugoma nuo importo, jeigu dėl to gali nukentėti vietos gamintojai. Tačiau kokybiškos jautienos šveicarai stokoja. Aukščiausios kokybės skerdenų dalių – išpjovos, nugarinės, kumpio be kaulo – Šveicarijoje trūksta pusės to kiekio, koks pagaminamas. Šveicarai tiki, jog Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkai yra pajėgūs gaminti jų kokybės standartus atitinkančią mėsą.

Bet tai nereiškia, kad kitų skerdenų dalių jie iš mūsų nepirks. Kadangi prekybos tinklas „COOP“ priklauso Europos savarankiškų prekybos įmonių „Coopernic“ aljansui, Šveicarijoje mažiau paklausios skerdenų dalys bus parduodamos kitose Europos šalyse. Be partnerių iš „Vianco“ paramos su savo prekiniu ženklu į Vakarų šalių rinkas vargu ar būtume patekę per artimiausius dešimt metų ar dar daugiau, – neabejodamas tvirtino kooperatyvo „Baltic Cattle“ vadovas Nikolajus Dubnikovas.

Pasak jo, lankydamiesi Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šveicarai įsitikino, kad čionykščiai ūkininkai moka dirbti, kad gyvūnų gerove rūpinamasi gerai, nors kai ko dar teks ir išmokti. Palankiai šveicarai įvertino ir Baltijos šalių skerdyklų darbą, nes jie planuoja išsivežti ne gyvus galvijus, bet jų skerdenas.

Svečius iš Latvijos, Estijos bei Šveicarijos į trumpą ekskursiją pakvietęs Dotnuvos eksperimentinio ūkio direktorius Andrius Turskis nepriekaištingai įrengtoje, dažais dar tebekvepiančioje fermoje rodė ką tik Vokietijoje partneriams šveicarams padedant jau nusipirktas 36 veršingas telyčias. Šis ūkis – kooperatinės bendrovės „Baltic Cattle“ narys – yra pirmasis Lietuvoje, pasinaudojęs šveicarų suteiktu kreditu.

Visame pasaulyje aukštos kokybės galvijiena gaminama kryžminant kelių veislių gyvulius, t.y. siekiant kuo didesnio heterozės efekto. Todėl iš Vokietijos, kurioje ūkininkai turi didelės selekcinio darbo patirties, įsigijome aubrakių ir šorthornų mišrūnių. Tai labai geros karvės žindenės. Jų atvesti ir išauginti buliai keliaus į Šveicariją ir taip atsiskaitysime už suteiktą kreditą, o telyčaitės liks bandai plėsti, – ateities planais dalijosi eksperimentinio ūkio direktorius.

Siekiant propaguoti projektą, mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaidą ne tik tarp esamų mėsinių galvijų augintojų, bet ir tarp visų šalies ūkininkų, į pagalbą bus pasitelkti ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) specialistai. Todėl tą pačią dieną buvo sudaryta ir dar viena rašytinė bendradarbiavimo sutartis, kurią pasirašė LŽŪKT Gyvulininkystės skyriaus vadovė Daiva Gurauskienė ir kooperatinės bendrovės „Baltic Cattle“ vadovas N. Dubnikovas.

Remiantis šia sutartimi įvairiuose šalies regionuose nuo rugsėjo numatyta organizuoti dešimties seminarų ciklą, kuriuose galės dalyvauti visi norintieji. Taip pat bus atrinkta keletas galvijininkystės srityje pažangiausiai besitvarkančių bendrovių ir ūkių, kuriuose vyks praktiniai mokymai.
Pasak LŽŪKT Gyvulininkystės skyriaus vadovės D. Gurauskienės, konsultantų tikslas – išmokyti ūkininkus kuo mažesnėmis sąnaudomis gaminti kuo aukštesnės kokybės produkciją.

Programą rengiame kartu su LMGAGA, kuriai geriausiai žinomos galvijų augintojams kylančios problemos. Seminarų ir praktinių mokymų metu kalbėsime apie heterozės efekto privalumus, kuomet kryžminant kelių veislių galvijus gaunama mišrūnų mėsa, pasižyminti geromis technologinėmis bei kulinarinėmis savybėmis ir patiriamos mažesnės auginimo sąnaudos, – sakė D. Gurauskienė.

Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kaimo naujienos

Skyrė pinigų nuostoliams dėl kiaulių maro padengti (2)

2014 balandžio mėn. 17 d. 11:54
Skyrė pinigų nuostoliams dėl kiaulių maro padengti
AP/Scanpix
Europos Komisija (EK) Lietuvai skyrė 146 tūkst. eurų (504 tūkst. litų) nuostoliams dėl afrikinio kiaulių maro padengti.

Jau dygsta „antišerninė“ tvora (19)

2014 balandžio mėn. 15 d. 09:41
Tvora
Alytusplius.lt nuotr.
Pirmadienį Alytaus rajone nutiesti pirmieji keturiasdešimt metrų vielinės tvoros, kuri, apjuosusi Kalesninkų mišką, turėtų sustabdyti šernų migraciją.

Daržininkų Rusijos priešiškumas nenuskriaudė (6)

2014 balandžio mėn. 15 d. 00:02
Iš Lenkijos atkeliavusius daigus tuoj priglaus Lietuvos žemė
Autoriaus nuotr.
Rusija, apribojusi ne tik bulvių, bet ir kitų daržovių importą iš Europos Sąjungos, sukėlė nemažai problemų Lietuvos daržininkams. Tačiau šie nepalūžo – rado rinkų kitur ir šiuo metu savo laukuose, nemažindami daržovėms skirto ploto, kloja pamatus naujajam derliui.

Šveicarija išbrokavo lietuviškas kiaules (65)

2014 balandžio mėn. 14 d. 17:57
Šveicarija dėl Afrikinio kiaulių maro krizės sustabdė kiaulių ir kiaulienos produktų importą iš Lenkijos ir Lietuvos.

Rusai amerikietiškas bulves kolekcionuoja, lietuviškų neįsileidžia (267)

2014 balandžio mėn. 12 d. 00:01
J. Kerry S. Lavrovui padovanojo bulvių, 2014 m. sausis
AP/Scanpix
Net tada, kai Maskvos sankcijos apkartindavo Lietuvos pieno ir mėsos perdirbėjų gyvenimą, mūsų daržovių augintojai jausdavosi gana patogiai ir ramiai. Dar prieš 3 metus lietuvių ūkininkų užaugintas bulves, kopūstus šluote iššluodavo pinigingi pirkėjai iš Rusijos. 2010-2012 metais Lietuvos daržovių augintojų asociacijos narių morkos iš mūsų prekyviečių ir sandėlių jau kovo mėnesį visos atsidurdavo Maskvos, Sankt Peterburgo prekybos centruose. O šiemet, vykstant keistajam Maskvos karui su NATO aljansu dėl Ukrainos, Rusija nepirko iš NATO narės Lietuvos nė vienos bulvės.