Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius BNS pranešė, kad apie tai buvo informuotas penktadienį.
„Referencinė Ispanijos laboratorija patvirtino tokį patį afrikinio kiaulių maro genotipą, koks užfiksuotas Gruzijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Tai patvirtina mūsų Nacionalinio rizikos vertinimo instituto išvadą, kuria tikiu 99,999 procento ir kuria rėmėmės, pradėdami veiksmus „Idavang“ komplekse“, - BNS sakė J.Milius.
Jis teigė neabejojęs Lietuvos laboratorijos tyrimo rezultatais: „Lietuvos nacionalinio rizikos instituto tyrimus pripažįsta net Japonija, nekalbant apie kitas šalis, todėl kitokio atsakymo iš Ispanijos laboratorijos nesitikėjau“, - BNS sakė J.Milius.
„Idavang“ Rupinskų komplekse maras nustatytas liepos 24 dieną - po to buvo sunaikintos visos jame laikytos maždaug 19 tūkst. kiaulių.
Nuo pernai spalio, kai dėl maro grėsmės pasienyje su Baltarusija nustatyta apsauginė zona, iki šiol prevenciškai Lietuvoje paskersta apie 12 tūkst. kiaulių, BNS pranešė Veterinarijos tarnybos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.
J. Milius: užkratas pateko dar liepos pradžioje
Lietuvoje dirbę Europos Komisijos (EK) pareigūnai spėja, kad mirtinas užkratas į „Idavang“ fermą Ignalinos rajone pateko dar liepos pradžioje, o viena pagrindinių versijų - žmogiškasis faktorius. Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas J. Milius sako, jog EK ekspertai stebėjosi, kad maras pasireiškė gerai saugotame komplekse.
„Europos Komisijos ekspertai, įvertinę įvairius niuansus, ligos požymius bei išsivystymą, mano, kad afrikinis kiaulių maras į „Idavang“ kompleksą pateko apie liepos 5 dieną. Kaip ir mes, jie į pirmą vietą stato žmogiškąjį faktorių, kuris galėjo nulemti užkrato atsiradimą komplekse“, - BNS sakė J.Milius.
Pasak jo, jei ši versija pasitvirtintų, būtų svarbu žinoti, ar užkratas buvo paskleistas tyčia.