„Kuo mažiau piktžolių – tuo mažiau ir kenkėjų”

 (1)
Daržininkai mėgėjai neramiai dairosi į dangų – nuo kasdienių liūčių žemė jau permirkusi, o naujų debesų vis dar kaupiasi. Norintieji užsiauginti ekologiškų daržovių ir vaisių tokiu drėgnu ir karštu metu patiria nuostolių – užsimezgusį derlių sparčiau negu per sausrą doroja amarai ir kiti kenkėjai bei ligos.
Genė Strauzaitė
Genė Strauzaitė
© "Alytaus naujienų" nuotr.

Pradėjusias nokti avietes pakirto žievėplaiša, pražydusias bulves baigia graužti kolorado vabalai, kopūstų lapai baltuoja ir raitosi pakirsti neaiškios ligos, šiltnamiuose auginamas daržoves apniko skruzdės. Ką daryti jų augintojams, kaip išsaugoti derlių, teiraujamės Genės Strauzaitės, kuri baigusi tuometę Kauno žemės ūkio akademiją ir Leningrado taikomosios fitopatologijos ir entomologijos institutą, 40 metų dirbo augalų apsaugos ir karantino specialiste.

Šalta žiema veja gilyn

„Geriausia apsauga nuo amarų ir maro – tvarka darže. Kuo švariau išravėsime lysves, tuo mažiau kenkėjų turėsime. Amarams patinka sultingi ir minkšti piktžolių lapai, jie, o ne jūsų auginamos daržovės pirmiausia ir vilioja. Kai prisiveisia ant piktžolių, mitalo ieško ir ant daržovių, persikrausto net ant vaismedžių. Nerasi augalo, kurio amarai nepuola”, – pokalbį apie kenkėjus pradeda patyrusi specialistė, kurios kolektyvinio sodo sklypelyje piktžolių nė su žiburiu nerasi.

Jos pastebėjimu, šiandieniai sodo priešai yra labai atsparūs, jiems nė motais šaltos žiemos, prisitaikė prie įvairių sąlygų. Kuo šaltesnė žiema, tuo giliau kurmiai lenda, iškasa didesnius kurmiarausius. Ir netiesa, pasak moters, kad kolorado vabalai šaltą žiemą iššąla. Jie iki metro į žemę įsirausia, kai jaučia, jog artėja šalčiai.

„Šiandienos oras labai palankus juodajai kojelei plisti. Tai tokia liga, kuri sparčiai augalus apima šiltą ir drėgną vasarą. Aš, pavyzdžiui, dėl jos astrų negaliu užsiauginti. Padės tik sėjomaina. Kurie daržininkai apsiskaitę, moka kultūras sureguliuoti, bet ir jiems neišeina taip, kaip norėtųsi. Dauguma naudoja rankinį žemės dirbimą, nes kitaip negali. O taip nesukasi, kaip suarsi. Ne tiek daug, bet mūsų apylinkėse yra ir nematodų, pridarančių žalos daržų ir šiltnamių derliaus dydžiui bei kokybei. Nematodai – bespalvės, mikroskopinės kirmėlės, parazituojančios augalų šaknyse, stiebuose, sėklose. Nuo sprakšių, kietų, rusvų kirmėlaičių, kurios išvarpo augalų šaknis, geriausia apsauga – kelerius metus nesėti jų apniktoje dirvoje šakninių daržovių, rinktis grūdines, dobilus. Karkvabalių lervas geriausia iš dirvos išrinkti. Varpučio didžiausias priešas – grėblys ir šakės, o rudenį – gilus dirvos sukasimas. Greitesnis būdas – nupurkšti raundapu”, – pagrindinius kovos su kenkėjais būdus įvardija G.Strauzaitė.

Nuo vaismedžių amarus numuša vandens srove

Specialistės pastebėjimu, šiemet girdisi daug kalbų, kad laukiama rekordiško grūdų derliaus. Ne visi augalai skursta, lietus juos atgaivina, bet grūdinės kultūros gali ir nukentėti, tad girtis derliumi dar per anksti. Pašnekovės tikinimu, Alytus yra tokioje zonoje, kurią beveik visuomet lietus pasiekia paskiausiai ir jo būna mažiau. Gamtos dėsnis – kasmet užauginti skirtingą derlių. Specialistai teigia, kad nuo kenkėjų apsisaugosi ir visuomet gerą derlių turėsi, jei per dešimt kartų purkši savo daržus.

„Bet kaip tai atlikti kolektyviniame sode? Aš niekaip negaliu užsiauginti slyvų, jas suėda vaisėdžiai. Chemija padėtų, bet kaip ja naudotis, jei šalia auga braškės, kurios neišvengs nereikalingo chemikalo? Apskritai su chemija sode nėra ką daryti, nes purkštuvo iki trijų metrų neiškelsi, kad pasiektum vaismedžių viršūnes. Kai kuriuos kenkėjus, pavyzdžiui, amarus galima numušti vandens srove. Ko daržininkai mėgėjai neprigalvoja kovai su skruzdėmis. Klojau ir aš pomidorų lapų, laipiojo po juos, bet nė motais vystančių pomidorų kvapas. Rekomenduojama česnako pasmulkinti. Kaimynė barstė, bet reikia pataikyti, kurioje fazėje yra kenkėjas, kad šis sureaguotų. Ypač skruzdėlių puolamos braškės. Mėginau kastuvėliu iškasti ir išnešti, bet kartais pamatau kylant skruzdėlyną, koja patrinu ir nueinu. Sodą turiu per penkiasdešimt metų, anksčiau tiek šių vabzdžių nebuvo, kokie treji metai kaip jų visur pilna, net žaliose vejose”, – savus pastebėjimus išsako G.Strauzaitė.

Bulvių tręšti jau neapsimoka

Specialistės manymu, naujų kenkėjų atsivežame iš kitų šalių to net neįtardami. Jiems patinka mūsų sąlygos, ima sparčiai daugintis. Žalos augalams pridaro ir rūgštus lietus. Pasak daržininkės, vakare išvažiuoji palikęs gražų sodą, o kitą rytą atvažiavęs jo jau neatpažįsti, ypač bulvių. Vienas lietus jas pakelia, o kitas, rūgštus, – sunaikina.

„Kalbant apie bulvių marą, yra žinoma, kad bulvės neserga, kol nežydi. Kodėl tokiu metu plinta ši liga, kol kas nėra tiksliai nustatyta, manoma, kad sukrovęs žiedus augalas nusilpsta ir tampa imlus ligoms”, – sako žinovė. Ji pataria pomidorų augintojams nesibaiminti bulvių maro, kuris puola ir šias daržoves, užkrato į šiltnamius neįnešama ant įrankių ar drabužių. Kas kita – lauke augantys pomidorai.

Skaitytojai teigia, jog birželio lietus bulvių kiekį formuoja, o liepos – jų didumą. Bet šio meto lietūs linkę pūdyti bulvių gumbelius. Žmonės domėjosi, ar šiuo metu dar galima kuo nors pagelbėti bulvėms, kad jos išsilaikytų, užaugtų didesnės. G.Strauzaitės pastebėjimu, tręšti bulvių joms žydint jau neapsimoka. Reikėjo tai atlikti prieš sodinimą, kaupimą, dabar trukdyti jų augimui nevalia. Ir apskritai, bulves reikia tręšti tik joms tinkamomis trąšomis. Jeigu jų nesuderinsi, bulvės subrandins prastą derlių, perpjovus matysis dėmių.

Rekomenduoja iškelti daugiau inkilų

Garbaus amžiaus sodininkė išsakė savo nuomonę ir apie braškes, kurias stengiamės rūpestingai prižiūrėti. „Braškės – pusiau laukinis augalas. Jų nereikia pertręšti. Jei švariai išravėsi, tokiomis vasaromis kaip ši turėsi žemėtas uogas, jei paliksi pūdymą – valgysi švarias uogas. Belieka pasirinkti, ko nori”, – šypsosi pašnekovė.

Ji dar kartą primena, kad nesitikėtume didelės pagalbos iš šaltų žiemų, pastarosios kenkėjų nesunaikins. Nuėmus derlių būtina dezinfekuoti visą įrangą, šiltnamių rėmus, net raiščius, kuriais buvo rišami pomidorai, o žemei atsigauti gerai padeda rudenį pasėti rugiai, kurie pavasarį apkasami. Kitiems metams būtina pasirūpinti nasturtų sėklomis, aplink gausiai jų pasėjus, galima nuo amarų apsaugoti vaismedžius, nes kenkėjai pirmiausia ims graužti sultingus, traškius šių gėlių lapelius. Amarai ir kitokie kenkėjai nemėgsta tagečių, gvazdikėlių, kvapo, todėl rekomenduotina jų pasodinti prie įvairių augalų.

Patariama soduose iškelti kuo daugiau inkilų paukščiams, nes vyšnių uogas lesa ne vietiniai, o jau kiti, atskridę iš šiauriau.

Alytiškė Eglė labai džiaugiasi per miesto šventę „Lankavos” parduotuvės surengta akcija „Boružėlių pieva”. Jos metu kiekvienas mažylis galėjo nusispalvinti ir namo parsinešti boružėlėms apsigyventi skirtą daugiabutį – iš beržo trinkos pagamintą namelį su stogeliu ir daugybe skylučių vabalėliams įsikurti.

„Vakare namelį paliekame pievoje. Per vėsesnę naktį jame apsigyvena daug boružių. Ryte namelį pastatome gėlyne, jos išskrenda ieškoti amarų, kuriuos pirmiausia surenka nuo greta esančių gėlių”, – atradimu džiaugiasi Eglė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kaimo naujienos

Kaip tinkamai laistyti daržoves šiltnamyje? (4)

Šiltnamis yra naudingas tuo, kad suteikia galimybę daržovių derlių skinti kur kas ilgesnį laiką nei auginant juos paprastose lysvėse.

Ar galima tujomis apsodinti sklypo ribas? (25)

Norint ant sklypo ribos sodinti aukštas tujas, privaloma su kaimynais pasirašyti susitarimą. Mažesniems krūmams taisyklės švelnesnės, sako Vilniaus universiteto botanikas dr. Darius Ryliškis.

Pienininkai sulauks dar 24 mln. eurų paramos (34)

Žemės ūkio ministrė sako, kad Europos Komisijai patvirtinus 13 milijonų eurų paramą pieno gamintojams, Vyriausybė savo ruožtu skirs dar 11 milijonų, kurie buvo pažadėti anksčiau.

V. Baltraitienė: reikia griežtinti sankcijas ūkininkams dėl AKM (29)

Būtina griežtinti sankcijas kiaulių augintojams, kurie nesilaiko dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) įvestų prevencinių priemonių, teigia žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Neatmetama galimybė, kad III apsaugos zonoje esančių apsileidusių ūkininkų kiaulės bus prevenciškai išskerstos sumokant kompensaciją.

Maro kontrolė: pažeidimų daro ir smulkūs, ir stambūs kiaulių ūkiai (14)

Žemės ūkio ministerijos surengtame susitikime su Seimo nariais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistais, kiaulių augintojais ir medžiotojų atstovais žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pabrėžė, kad nuolat baksnojantys kaltinančiu pirštu į smulkiuosius kiaulių ūkius, stambūs komerciniai ūkiai dabar turėtų suklusti.